Balas (pranc.balle, 'kamuolys, rutulys') – sutartinis bematis vienetas, naudojamas vertinti kurio nors neapibrėžto reiškinio lygį, intensyvumą, laipsnį: jūros bangavimą, žemės drebėjimą, meteorologinį reiškinį, juslinius poveikius, žinių kokybę, sportinį meistriškumą.[1][2]
Balas, skirtingai nei kiti matavimo vienetai, neturi pastovaus dydžio, nes tie patys skirtumai tarp dviejų reikšmių balais neatitinka vienodo skirtumo dydžių tarp absoliučių verčių. Balai pasitelkiami matuojant dydžius, kurių pasireiškimas gali būti aprašytas kokybiniu požiūriu. Paprastai balai matavimų skalėje išdėstomi didėjančia tvarka, kiekvienai reikšmei pateikiant išsamų ir nedviprasmišką aprašymą. Jei reikia patikslinti skalės turinį, į ją įtraukiama daugiau balų reikšmių. Nepaisant balų reikšmių kokybinio pobūdžio, joms galima taikyti kai kurias aritmetines operacijas – pridėti, atimti, rasti vidutinę, didžiausią ar mažiausią reikšmę.
Istorija
Jau XVII a. Amerikoje įvairių brolijų klubų nariai dažnai balsuodavo savo susirinkimuose be popierinių biuletenių. Balas (verčiamas kaip „kamuolys“) tradiciškai buvo naudojamas atributas slaptuose balsavimuose. Daugelis sprendimų turėjo būti priimti vienbalsiai ir tik vienas balsas „ne“ galėjo sužlugdyti svarstomą projektą. Balsavimui buvo naudojama dėžė, į kurią balsuotojai mesdavo baltus arba juodus kamuoliukus, iš kurių juodi reiškė „ne“. Atidarius dėžę, visi galėjo pamatyti juodų kamuoliukų skaičių ir įsitikinti, ar koks nors svarstomas projektas, pasiūlymas, prašymas narystei buvo priimtas ar atmestas.[3]
Vertinimo sritys
Seismologijoje žemės drebėjimui įvertinti naudojama seisminė skalė, graduota balais pagal drebėjimo sukeltus padarinius. Žemės drebėjimo intensyvumas reiškiamas romėniškais skaitmenimis, kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) vadinamais balais. Įvairiose šalyse naudojamos skirtingos intensyvumo skalės: Kinijoje – 12 balų Liedu, Japonijoje – 7 balų Shindo, JAV – 12 balų modifikuota G. Mercalli, Europoje – 12 balų makroseisminė skalė (EMS 98).[4]
Vėjo stiprumą 10 m aukštyje atviroje lygioje vietoje pagal vėjo greitį ir jo padarinius jūroje ir sausumoje apibūdina Boforto skalė. Jūrų laivininkystėje ir meteorologijoje naudojama 13 balų skalė (0 – vėjo nėra, štilis, 12 – uraganas). Kartais naudojama 18 balų Boforto skalė (pridėjus dar 5 balus žymėti vėjui, kurio greitis daugiau kaip 36,9 m/s).[5]
Debesuotumas apibūdina, kiek dangaus skliauto virš kurios nors teritorijos dengia debesys. Matuojamas balais arba procentais (10 balų, arba 100 %, – dangus visiškai apsiniaukęs, 0 – dangus giedras). Orų prognozėse debesuotumui apibūdinti taikomi terminai: giedra (be debesų), nedidelis debesuotumas (iki 5 balų), nepastovus debesuotumas (nuo 0–3 iki 8–10 balų), debesuota su pragiedruliais (5–10 balų), apsiniaukę (8–10 balų).[6]
Jūros bangų svyravimus sukelia pučiantis vėjas, Mėnulio ir Saulės gravitacijos jėgos, atmosferinio slėgio pokyčiai, povandeniniai žemės drebėjimai, plaukiantys laivai. Banguotumą įvertina 10 balų skalė (nuo 0 iki 9 balų), kuri apibūdina bendrą jūros paviršiaus būklę: bangų aukštį, jų keterų pobūdį, putų juostas ir kita.[7]
Švietimo sistemoje žinių vertinimui naudojamos įvairios balų sistemos: 5 balų (Rusijoje), 10 balų (Nyderlanduose, Rumunijoje), 20 balų (Italijoje, Prancūzijoje). Penkių balų skaitmenys taip pat taikomi Čekijoje, Slovakijoje bei Vokietijoje, bet jie turi atvirkštinę reikšmę, kur geriausiu pažymiu laikomas 1. Sovietmečiu Lietuvoje taikyta penkiabalė sistema. Prie pažymių dažnai buvo prirašomi pliusas arba minusas. Kai kada vertinta ir keturbalėje sistemoje, nes 1 buvo rašomas itin retai. Nuo 1993 m. pereita prie dešimtbalės vertinimo sistemos. Prasčiausias balas – 1 (mokinys neturi elementariausių įgūdžių ir nesuvokia programos esmės), geriausias – 10, reiškiantis „puikiai“. Brandos egzaminai vertinami pagal 100 balų sistemą.[8][9]
Produktų vertinimui (vyno, sūrio ir kt.) pasitelkiama ekspertų juslinė analizė, naudojant žmogaus jutimo organus. Taip siekiama apibūdinti bandomojo ir kontrolinio produkto savybes, tokias kaip kvapas, skonis, tekstūra, konsistencija. Vertinimas balais gana plačiai taikytas praeityje. Buvo įtrauktas į daugelį sovietinių GOST standartų. Tebetaikomas iki šių dienų kaip kokybės kontrolės sudėtinė dalis. Pagrindinis jo trūkumas tas, kad dažnai tyrėjams būna sunku arba neįmanoma pateikti etaloninius produktus, vertinamus didžiausiu balų skaičiumi.[10]
.jpg)
