Apeninų pusiasalis (it.penisola appenninica) – vienas didžiausių pusiasalių Europoje. Jis tęsiasi apie 1 000 km nuo Alpių šiaurėje iki Viduržemio jūros pietuose. Apeninų pusiasalyje yra trys valstybės: Italija, San Marinas ir Vatikanas.
Beveik visą pusiasalio teritoriją užima Apeninų kalnai (aukštis iki 2914 m, Korno k.). Šiaurėje paviršius leidžiasi į Po žemumą. Pagal rytinę ir vakarinę pakrantes driekiasi neplačios kalvotų lygumų juostos. Pietvakarinėje dalyje pasireiškia vulkanizmas (Vezuvijus, Flergėjos laukai ir kt.). Upės trumpos, vasarą smarkiai nusenka (didžiausios – Tibras, Arnas, Volturnas).
Klimatas subtropinis, Viduržemio jūros tipo. Būdingos karštos vasaros ir vėsesnės, lietingos žiemos. Vyrauja subtropiniai krūmynai (makija, gariga) bei pušų ir ąžuolų miškai. Lygumose ir priekalnėse būdingi kultūriniai kraštovaizdžiai[1].
