Andrė Lotas (pranc. André Lhote, 1885 m. liepos 5 d. Bordo – 1962 m. sausio 25 d. Paryžius) – prancūzų tapytojas, dailės teoretikas, kritikas.
Biografija
1898–1904 m. mokėsi Bordo Dailės mokykloje. 1907 m. išvyko į Paryžių. Ankstyvuosiuose paveiksluose (daugiausia peizažuose) ryški fovizmo ir P. Sezano įtaka, būdingos intensyvios spalvos, energingi potėpiai („Po medžiais“ 1906 m.). Apie 1911 m. patyrė kubizmo įtaką. 1912 m. dalyvavo kubistinės grupuotės „Section D’Or“ parodoje, buvo jos narys. Nutapė peizažų, natiurmortų, portretų, figūrinių kompozicijų („Bordo uostas“ 1912 m., „Regbis“ 1917 m., „Dvi draugės“ 1927 m.), jie dekoratyvūs, kiek geometrizuotų formų, yra ir realistinių vaizduosenos bruožų.
Vėliau grįžo prie ryškaus kolorito („Mauduoliai“ 1935 m., „Etiudas“ 1940 m.), sukūrė lyriškų peizažų („Pušys Arkachone“ 1948 m., „Nilas“ 1952 m.). Nuo 1918 m. dėstė Laukų Dievo Motinos („Notre–Dame des Champs“) akademijoje, nuo 1922 m. savo įkurtoje Andrė Loto akademijoje (abi Paryžiuje). Parašė dailės kritikos, teorijos straipsnių, traktatų apie kubistinę, figūrinę, peizažinę tapybą.
Mokiniai: Neemija Arbitblatas, Antanas Gudaitis, Juozas Mikėnas, Viktoras Vizgirda.[1]
Šaltiniai
