Andžejus Potockis (apie 1553–1609) – ATR valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Podolės pataurininkas (1590), Belokamensko seniūnas, Podolės Kameneco kaštelionas (nuo 1607 metų).
Žymios magnatų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Karūnos lauko sargybinio Mikalojaus Potockio (1517/1520–1572) ir Anos Čerminskos (1525–1579) antrasis sūnus. Broliai – Braclavo vaivados Jokūbas, Janas ir Stefanas.
Jaunystėje buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rūmuose. Jo keturi broliai buvo susiję su Podole, kur užėmė Podolės Kameneco kaštelionų pareigybes, Podolės Kameneco generalinių seniūnų ir mažiau svarbias pareigybes. Kaip rotmistras, Andžejus Potockis kartu su broliais dalyvavo mūšiuose su rumunais, moldavais ir turkais. 1595 metais dalyvavo Lenkijos armijos žygyje į Moldaviją, kur tų pačių metų gruodžio 12 d. dalyvavo Sučavo mūšyje. Iki 1599 metų valdė dalį Auksinio Potoko.
Zebžydovskio rokošo metu Andžejus Potockis išsaugojo ištikimybę Lenkijos karaliui Zigmantui III Vazai. 1607 metų liepos 5 d. kartu su broliais dalyvavo rokošo dalyvių armijos sutriuškinime Guzovo mūšyje. Mūšyje Andžejus Potockis buvo sunkiai sužeistas, jį vos rado gyvą tarp daugelio užmuštų kūnų.
Buvo išrinktas pasiuntiniu į 1589 ir 1607 metų seimus. 1607 metais už nuopelnus tėvynei gavo Podolės Kameneco kašteliono pareigybę ir leidimą miestų įkūrimui nuosavose valdose.
Buvo vedęs du kartus. Pirma santuoka buvo su Sofija Piasecka, Floriano Piaseckio dukterimi. Vaikai:
Antra santuoka buvo su Katerina Bučacka-Tvorovska (m. po 1627), Baro seniūno ir Podolės Kameneco pakamario Mikalojaus Bučackio Tvorovskio (m. 1595) ir Anos Magdelenos Radvilaitės (1553–1590) dukterimi. Vaikai: