Amras ibn al Asas (arab. عمرو بن العاص, apie 585–664 m.) – VII a. arabų kalifato karo vadas, Egipto užkariautojas ir valdytojas.
Biografija
Amras ibn al Asas gimė apie 585 m. Arabijoje. Jis priklausė Mekos kuraišitų genties Sahmo klanui. Dalyvavo kuraišitų gretose 625 m. Uhudo mūšyje prieš Mahometo vadovaujamus musulmonus. Dar prieš musulmonams užimant Meką jis priėmė islamą. 632 m. mirus Mahometui jis buvo pranašo pavestoje misijoje Omane, kur sėkmingai atvertė į islamą vietos genčių vadus. 633 m. Abu Bakras patikėjo jam armijos vadovavimą invazijoje į Palestiną, kur Amras ibn al Asas užkariavo bizantiečių valdas Jordano upės vakaruose. Jis dalyvavo 636 m. Jarmuko mūšyje ir arabams užimant Damaską Sirijoje. 640 m. jis pradėjo karinę kampaniją Egipte, tuomet valdytą Bizantijos imperijos. Nėra tikra, ar jis tai darė savo nuožiūra, ar palieptas kalifo Umaro. Bet kokiu atveju, Umaras patvirtino jo veiksmus ir Egipto užkariavimas baigtas 642 m. užėmus Aleksandriją.
Amras ibn al Asas buvo paskirtas Egipto valdytoju. Buvo sumaniu vadovu, įvedė mokesčių ir teismų sistemą, įsteigė naują sostinę Fustatą. Jame pastatytai centrinei mečetei suteiktas Amro ibn al Aso mečetės pavadinimas (dabar Kaire). Kalifas Usmanas betgi greitai jį atšaukė į Mediną. Amras nedalyvavo politikoje iki 656 m. prasidėjusio Pirmojo pilietinio karo. 657 m. jis dalyvavo Sifino mūšyje Muavijos pajėgų pusėje vadovaudamas kavalerijai prieš kalifą Ali. Mūšyje buvo susitarta derėtis dėl valdžios kalifate. Su Muavijos pavedimu 658 m. Amras vėl vedė karius į Egiptą, kur užgniaužė Alidų šalininkų pasipriešinimą. Jis Muavijos I buvo patvirtintas Egipto valdytoju, kuriuo išbuvo iki mirties 664 metais (kitur mirties metais minimi 663 m.).
Šaltiniai
