Abu Bakras Abdala ibn Usmanas Abi Kuhafa (arab. أَبُو بَكْرٍ عَبْدُ ٱللهِ بْنِ عُثْمَانَ أَبِي قُحَافَةَ = Abū Bakr ʿAbd Allāh ibn ʿUthmān Abī Quhāfa; g. apie 573 m. – m. 634 m. rugpjūčio 23 d.) – musulmonų pranašo Mahometo vyresnysis bendražygis ir per savo dukterį Aišą – jo uošvis bei pirmasis islamo kalifas. Dar vadinamas al-Sidiku.
Abu Bakras tapo vienas pirmųjų, priėmusių islamą ir savo turtais daug prisidėjo remdamas Mahometo žygius. Jis buvo vienas artimiausių Mahometo palydovų,[3] lydėjęs jį persikeliant į Mediną ir dalyvavęs daugelyje jo vadovautų mūšių, tokių kaip Badro ir Uhudo mūšiai. Po Mahometo mirties 632 m. tapo pirmuoju Rašidūno kalifu ir vadovavo musulmonų bendruomenei.[4] Per savo valdymo laikotarpį jis įveikė daugybę sukilimų, vadinamų Ridos karais, ir sugebėjo sustiprinti ir išplėsti musulmonų valstybės valdymą visame Arabijos pusiasalyje. Jis taip pat vadovavo invazijoms į kaimynines Sasanidų ir Bizantijos imperijas, kurios buvo užkariautos jau po Abu Bakro mirties. Abu Bakras mirė natūralia mirtimi po 2 metų, 2 mėnesių ir 14 dienų valdymo ir yra vienintelis Rašidūno kalifas, miręs nesmurtine mirtimi.
Šaltiniai
_-_%D8%A3%D8%A8%D9%88_%D8%A8%D9%83%D8%B1_%D8%A7%D9%84%D8%B5%D8%AF%D9%8A%D9%82_%D8%B9%D8%A8%D8%AF_%D8%A7%D9%84%D9%84%D9%87_%D8%A8%D9%86_%D8%B9%D8%AB%D9%85%D8%A7%D9%86_%D8%A7%D9%84%D8%AA%D9%8A%D9%85%D9%8A_%D8%A7%D9%84%D9%82%D8%B1%D8%B4%D9%8A_%D8%A3%D9%88%D9%84_%D8%A7%D9%84%D8%AE%D9%84%D9%81%D8%A7%D8%A1_%D8%A7%D9%84%D8%B1%D8%A7%D8%B4%D8%AF%D9%8A%D9%86.svg)
