2022 m. žiemos olimpinės žaidynės, arba XXIV žiemos Olimpiada [1] – tarptautinės žiemos sporto žaidynės, organizuojamos Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK), kurios vyko Pekine 2022 m. vasario 4–20 d.[2]
2021 m. rugsėjo 30 d. buvo nuspręsta, kad šios olimpinės žaidynės vyks be užsienio šalių žiūrovų.[3]
2012 m. spalio mėn. TOK paskelbė miesto-rengėjo kalendorių, kuriame numatyta kad siųsti paraiškas galima iki 2013 m. lapkričio 14 d. 2014 m. liepos mėn. TOK Vykdomasis komitetas peržiūrės visų miestų paraiškas ir išrinks kandidatus.
Pekinas išrinktas 2015 m. liepos 31 d., 127-ojoje TOK sesijoje Kvala Lumpūre. Tai bus pirmosios žiemos olimpinės žaidynės Kinijoje.
2012 m. spalio 3 d. TOK paskelbė 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių miesto rinkimų kalendorių:
2013 m. lapkričio 15 d. TOK paskelbė 6 miestų-pretendentų sąrašą[5], kuris laikui bėgant sutrumpėjo iki 3 miestų. 2014 m. liepos 7 d. TOK paskelbė, jog visi trys likę miestai-pretendentai tampa miestais-kandidatais. TOK juos pateikia tokia tvarka:[6][7]
2013 m. lapkričio 6 d. Norvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas pranešė, kad Oslas yra pretendentas 2022 m. žiemos Olimpiadai, po to, kai Oslo gyventojai 2013 m. spalio mėn. nubalsavo, kad reikia kandidatuoti. Paskutinį kartą Oslas rengė 1952 m. žiemos olimpines žaidynes, o Norvegija – 1994 m. žiemos Olimpiadą Lilehameryje. Tai penktoji Oslo kandidatūra žiemos Olimpiadai po 1932, 1944 ir 1968 metų.[8]
Nuo 2011 m. Kazachstano Respublikos Nacionalinis olimpinis komitetas svarstė kandidatavimo galimybes 2022 m. žaidynėms Almatoje, buvusioje sostinėje, didžiausiame šalies mieste ir valstybės finansų centre.[9][10][11] Kazachstanas rengė 2011 m. Azijos žiemos žaidynes; galima sakyti, tai – pasiruošimas žiemos olimpinėms žaidynėms ateityje. Azijos žiemos žaidynės vyko Astanoje (sostinė nuo 1997 m.) ir Almatoje. 2011 m. lapkričio 29 d. Almata buvo išrinkta organizuoti 2017 m. žiemos Universiadą. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Almata pranešė kandidatuojanti 2022 m. žaidynėms.[12]
2013 m. lapkričio 5 d. Kinijos olimpinis komitetas pranešė, kad kartu su miestu Džangdziakou, esančiu Hebėjaus provincijos šiaurės vakaruose, kandidatuos Pekiną 2022 m. žiemos olimpinėms žaidynėms organizuoti. Pekinas (kuriame turėtų vykti vidaus ledo sporto šakų varžybos) rengė 2008 m. vasaros olimpines žaidynes. Džangdziakou vyktų lauko varžybos.[13]
2013 m. lapkričio 11 d. Švedijos olimpinis komitetas pranešė, jog TOK-ui pateikė paraišką[14], tačiau 2014 m. sausio 17 d. Stokholmo kandidatūra atšaukta dėl politinės paramos trūkumo.[15] Suplanuota, jog Orėje, kuri yra apie 610 km nuo Stokholmo, turėjo vykti 8 kalnų slidinėjimo rungtys. Stokholmas yra rengęs 1912 m. vasaros olimpines žaidynes, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai Švedijos sostinė pretenduoja žiemos Olimpiadai.
2013 m. lapkričio 7 d. Lenkijos olimpinis komitetas pranešė, jog kartu su centrinės Slovakijos kaimeliu Jasna TOK’ui pateikė paraišką organizuoti 2022 m. žiemos Olimpiadą.[16][17] Jei kandidatūra būtų pasisekusi, tiek Lenkijai, tiek Slovakijai būtų buvęs pirmas kartas organizuojant olimpines žaidynes.[1] Krokuva savo kandidatavimo klausimą iškėlė vietiniame referendume ir, sulaukus neigiamos reakcijos, kandidatūrą buvo atšaukta.[18]
2013 m. lapkričio 5 d. Ukrainos Nacionalinis olimpinis komitetas oficialiai pateikė Lvovo paraišką 2022 m. Olimpiadai organizuoti.[19] 2014 m. birželio 30 d. TOK pranešė, „kad Lvovas susilauks dėmesio 2026 m., bet netęs savo kandidatūros 2022 m. Taip nuspręsta dėl dabartinių politinių ir ekonominių sąlygų Ukrainoje.“[20]
Olimpinę programą sudarys 15 sporto šakų:
2018 m. liepą TOK patvirtino septynių naujų rungčių įtraukimą į programą: moterų ledrogių vienetai, big air akrobatinis slidinėjimas (vyrai ir moterys), mišrios akrobatinio slidinėjimo komandos, mišrios šuolių su slidėmis komandos, mišrios snieglenčių kroso komandos, šortreko mišri estafetė. Iš viso bus išdalinti 109 medalių komplektai.
Saudo Arabija ir Haitis pirmą kartą debiutavo žiemos olimpinėse žaidynėse.
* Šeimininkai
2021 m. lapkričio 18 d. JAV prezidentas Joe Biden paskelbė apie svarstomą diplomatinį žaidynių boikotą.
Šalys paskelbusios diplomatinį boikotą:
2021 m. lapkričio 19 d. 17-a valdančiajai koalicijai priklausančių Lietuvos Seimo narių kreipėsi į politikus, Tautinį olimpinį komitetą ir sportininkus, ragindami boikotuoti Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes.[128]
2021 lapkričio 23 d. LTOK patvirtino, jog laikysis politinio neutralumo ir žaidynėse dalyvaus.[129]
2021 m. gruodžio 3 d. Lietuva tapo pirmąja šalimi paskelbusia diplomatinį boikotą.
VRT
Bell Media Rogers Sports & Media
Migu
TV 2
TVC
ZDF
China Mobile RTHK
RTRK
RTM Unifi TV
Edu TV ETV MNB NTV TV5 TV9 UBS
DPG Media
Match TV Telesport VGTRK
SuperSport
KBS MBC
Channel 5 T Sports NBT PPTV
ELTA Hami Video PTS
<ref>
ken
belgium_follows_in_footstep_of_us_uk_2021