1988 m. vasaros olimpinės žaidynės

XXIV olimpinės žaidynės
{{{Size}}}px
Sostinė	Seulas, Pietų Korėja
Šūkis	Harmonija ir progresas
Valstybių skaičius	160
Sportininkų skaičius	8391 (6197 vyrai, 2194 moterys)
Rungčių kiekis	263 (27 sporto šakose)
Atidarymo ceremonija	Rugsėjo 17 d.
Uždarymo ceremonija	Spalio 2 d.
Atidarytomis paskelbė	prezidentas No Tėu
Sportininkų priesaika	Hur Jae ir Shon Mi-Na
Teisėjų priesaika	Lee Hak-Rae
Olimpinę ugnį uždegė	Chung Sunman, Kim Wontak ir Sohn Mi-Chung

1988 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos XXIV olimpinėmis žaidynėmis – 1988 m. rugsėjo 17 – spalio 2 dienomis Seule, Pietų Korėjoje vykusios olimpinės žaidynės. Tai buvo antrosios žaidynės, vykusios Azijoje.

Miestai kandidatai

Galutiniame etape rungėsi du Azijos miestai: Nagoja (Japonija) ir Seulas (Pietų Korėja)

Miestas	1 Raundas
Seulas	52
Nagoja	27

Žymūs faktai

• Žaidynėse dėl karo nedalyvavo Šiaurės Korėja.
• Albanija, Kuba, Madagaskaras ir Seišeliai boikotavo žaidynes.
• Dėl įvairių priežasčių žaidynėse nepasirodė Etiopija ir Nikaragva.
• Aruba, Amerikos Samoa, Kuko salos, Guamas, Maldyvai, Vanuatu, Sent Vinsentas ir Grenadinai ir Pietų Jemenas pirmą kartą pasirodė žaidynėse.
• Olimpinėse žaidynėse oficialiai pirmą kartą pasirodė Brunėjus, nors jam neatstovavo nei vienas sportininkas, o žaidynėse pasirodė tik olimpinis darbuotojas.
• Tarybų Sąjungos atstovas Vladimiras Artiomovas gimnastikoje iškovojo keturis aukso medalius.^[1]
• Kanados atstovas Ben Johnson 100 m bėgimo rungtyje laimėjo aukso medalį, pasiekęs naują pasaulio rekordą. Vėliau sportininkas buvo diskvalifikuotas dėl neleidžiamų preparatų vartojimo, o medalis ir pasaulio rekordas buvo anuliuoti.
• Kanados buriuotojas Lawrence Lemieux, buvęs antroje vietoje ir kovojęs dėl sidabro apdovanojimo, varžybų metu pasitraukė, kad galėtų padėti kitam sužeistam dalyviui. Galiausiai Lemieux atplaukė tik 21-as. Tarptautinis olimpinis komitetas sportininkui skyrė specialų apdovanojimą už pasiaukojimą ir drąsą.
• Christa Luding-Rothenburger iš Rytų Vokietijos tapo vienintele sportininke, tais pačiais metais laimėjusia medalį tiek žiemos žaidynėse, tiek vasaros. Sportininkė prie aukso greitajame čiuožime pridėjo sidabrą iš dviračių sporto.
• Anthony Nesty iš Surinamo iškovojo pirmąjį medalį savo šaliai. Auksą pelnęs 100 m peteliške plaukimo rungtyje jis taip pat tapo pirmuoju juodaodžiu laimėjusiu individualią plaukimo rungtį.^[2]
• Švedų fechtuotoja Kerstin Palm tapo pirmąja moterimi žaidynėse, dalyvavusia septynis kartus.^[3]
• Beisbolas, moterų dziudo ir tekvondo žaidynėse turėjo demonstracinių sporto šakų statusą. Seulo olimpinių žaidynių atidarymo metu vyko masinė tekvondo demonstracija, kuomet sutartinai pasirodė šimtai saugusiųjų ir vaikų.
• Pirmą kartą istorijoje visas tris dailiojo jojimo rungtis laimėjo moterys.^[4]
• Į olimpinę programą įtrauktas stalo tenisas, kuriame sėkmingiausiai pasirodė Kinija ir Pietų Korėja.
• Po 64 metų pertraukos į olimpines žaidynes grąžintas tenisas.

Sporto šakos

Šaudymas iš lanko Lengvoji atletika Krepšinis Boksas Baidarių ir kanojų irklavimas Dviračių sportas Šuoliai į vandenį Jojimas Fechtavimasis

Futbolas Gimnastika Rankinis Žolės riedulys Dziudo Šiuolaikinė penkiakovė Akademinis irklavimas Buriavimas Šaudymas

Plaukimas Sinchroninis plaukimas Stalo tenisas Tenisas Tinklinis Vandensvydis Sunkioji atletika Imtynės

Demonstracinės sporto šakos

• Badmintonas
• Beisbolas
• Boulingas
• Dziudo (moterų)
• Tekvondo
• Kėdžių su ratukais lenktynės

Medalių lentelė

Vieta	Šalis	Auksas	Sidabras	Bronza	Suma
1	Tarybų Sąjunga	55	31	46	132
2	Rytų Vokietija	37	35	30	102
3	JAV	36	31	27	94
4	Pietų Korėja	12	10	11	33
5	Vakarų Vokietija	11	14	15	40
6	Vengrija	11	6	6	23
7	Bulgarija	10	12	13	35
8	Romunija	7	11	6	24
9	Prancūzija	6	4	6	16
10	Italija	6	4	4	14

 Dalyvavusios šalys

Afganistanas Airija Alžyras Amerikos Samoa Andora Angola Antigva ir Barbuda Argentina Aruba Australija Austrija Bahamos Bahreinas Bangladešas Barbadosas Belgija Belizas Beninas Bermuda Birma Bolivija Botsvana Brazilija Britų Mergelių salos Brunėjus Bulgarija Burkina Faso Butanas Centrinės Afrikos Respublika Čadas Čekoslovakija Čilė Danija Džibutis Dominikos Respublika Dramblio Kaulo Krantas Ekvadoras Egiptas Fidžis Filipinai Gabonas Gajana Gambija Graikija Grenada Gvatemala Gvinėja Guamas Haitis Hondūras Honkongas   Indija Indonezija Irakas Iranas Islandija Ispanija Italija Izraelis Jamaika JAV Mergelių salos JAV Japonija Jordanija Jungtinė Karalystė Jungtiniai Arabų Emyratai Jugoslavija Kanada Kaimanų Salos Kamerūnas Kataras Kenija Kinija Kinų Taipėjus Kipras Kosta Rika Kolumbija Kongo Respublika Kuko Salos Kuveitas Laosas Lenkija

Lesotas Libanas Liberija Libija Malaizija Malavis Maldyvai Malis Malta Mauricijus Mauritanija Meksika Monakas Mongolija Naujoji Zelandija Nepalas Nigeris Nigerija Nikaragva Norvegija Nyderlandai Nyderlandų Antilai Omanas Panama Pakistanas Paragvajus Peru Pietų Jemenas Pietų Korėja Prancūzija Portugalija Puerto Rikas Pusiaujo Gvinėja Romunija

Ruanda Rytų Vokietija Salvadoras Saliamono Salos San Marinas Saudo Arabija Senegalas Sent Vinsentas ir Grenadinai Siera Leonė Singapūras Somalis Sudanas Surinamas Suomija Svazilandas Šiaurės Jemenas Šri Lanka Šveicarija Švedija Tanzanija Tailandas Togas Tonga Trinidadas ir Tobagas Tunisas Turkija Uganda Tarybų Sąjunga Vakarų Vokietija Vanuatu Venesuela Vengrija Vietnamas Zaire Zambija Zimbabvė

Išnašos

1. www.ighof.com
2. www.liceus.com Archyvuota kopija 2007-10-17 iš Wayback Machine projekto.
3. www.olympic.org
4. web.archive.org

Nuorodos

Vikiteka: 1988 m. vasaros olimpinės žaidynės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Oficiali svetainė