Česukai

Česukai
Česukų kaimo sodyba
Česukai
54.150°š. pl. 24.187°r. ilg. / 54.150; 24.187 (Česukai)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Merkinės seniūnija
Gyventojų (2021)	6
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Česùkai Kilmininkas: Česùkų Naudininkas: Česùkams Galininkas: Česukùs Įnagininkas: Česùkais Vietininkas: Česùkuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Zamereczanka, Czasuki, Czesuki, rus. Замеречанка

Česukai – kaimas Varėnos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Merkio krašovaizdžio draustinyje, 1 km į pietus nuo Merkinės. Įsikūręs Nemuno upės slėnyje, Nemuno dešiniajame krante. Iš šiaurės kaimą supa Merkys, aplink plyti miškai. Kaimas pasiekiamas siauru miško keliuku, atsišakojančiu nuo plento  A4  Vilnius–Varėna–Gardinas .

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs asmenvardžio Česùkas, padaryto iš vardo Čẽsas, kuris yra krikšto vardo Česlovas (lenk. Czesław) trumpinys. Ankstesnis Užmerkių pavadinimas atsiradęs todėl, kas kaimas, žvelgiant iš Merkinės, yra kitapus Merkio.^[2]

Istorija

XIX a. pab. kaimas dar vadintas Užmerkiais (Zamereczanka).

Piramidė

Česukų piramidė

Kaimas garsus Povilo ir Onutės Žėkų sodyboje pastatyta piramidės formos konstrukcija, vadinama Merkinės arba Česukų piramide, „Širdžių šventove“. Piramidė pastatyta 2003 m. Ji yra žinoma dėl savo tariamų energetinių galių, kaip teigiama, gydančių ligas, suteikiančių dvasinę pusiausvyrą, todėl yra gausiai lankoma. 2009 m. už lankytojų aukas pastatytas 12,5 m aukščio ir 22 m skersmens stiklinis kupolas bei 3 kryžiai (priešais piramidę). Piramidė yra įtraukta į savivaldybės lankomų vietų sąrašą, ją kasmet aplanko apie 50 tūkst. žmonių.^[3]

Kryžiai priešais piramidę

Česukai žvelgiant iš Merkinės

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1880 m. ir 2021 m.
1880 m.[4]	1905 m.[5]	1923 m.^sur.[6]	1959 m.^sur.[7]	1970 m.^sur.[8]	1979 m.^sur.[9]
41	65	48	79	31	15
1989 m.^sur.[10]	2001 m.^sur.[11]	2011 m.^sur.[12]	2021 m.^sur.[13]	-	-
9	5	6	6	-	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 15.
3. Merkinės piramidė: kodėl ten įvyksta stebuklai? delfi.lt
4. Zamereczanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 369 psl. (lenk.)
5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Česukai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 326 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.