Česlovas Petraškevičius (1886 m. Mitrašiūnuose, Biržų raj. – 1941 m. rugsėjo 2 d. Panevėžyje) – teisininkas, knygnešys, savivaldybininkas.
Biografija
1904 m. baigė Rygos gimnaziją, ten įstojo į slaptą Lietuvos socialdemokratų partijos kuopelę, platino draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Nuo 1905 m. – LSDP Petrapilio kuopos narys. 1907 m. bendradarbiavo su socialdemokratais, Valstybės Dūmos atstovais. 1910 m. baigė teisę Petrapilio universitete, iki 1917 m. gyveno Petrapilyje, dirbo advokato padėjėju.
Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo socialdemokratų, Mažturčių draugijos veikloje, buvo Petrapilio draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti CK narys, draugijos sekretorius. 1917 m. Petrapilio lietuvių seime atstovavo LSDP.
Po bolševikų perversmo išvyko į Voronežą, ten su Vincu Kapsuku pasirašė aktą dėl Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti likvidavimo. Netrukus buvo suimtas ir 5 mėn. kalėjo Maskvoje. Išleistas dirbo Lietuvos konsulate. 1919 m. pradžioje Vilniuje V. Kapsuko paskirtas mitybos komisaru.
Bolševikams pasitraukus, liko Lietuvoje. Panevėžyje dirbo advokatu, dalyvavo steigiant apskrities savivaldybes. Buvo LSDP frakcijos Panevėžio miesto savivaldybės taryboje vadovu, dirbo savivaldybės juriskonsultu. Įsteigė miesto elektros stotį (dabar AB „Panevėžio energija”). 1924 m. įsteigė visas miesto statusą turinčias savivaldybes jungusią Lietuvos miestų sąjungą, išrinktas į jos pirmąją valdybą bei valdybos pirmininku.
