Vytautas Ylevičius (1930 m. birželio 22 d. Kaune – 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniuje) – lietuvių fotomenininkas.
Biografija
Gimė darbininkų šeimoje. Šeimai persikėlus į išvaduotą Vilnių, apsigyveno Savičiaus gatvėje ir mokėsi Vytauto Didžiojo valstybinėje gimnazijoje (1940 m. tapusia Vilniaus I vidurine mokykla). Tame pačiame su jo šeima gyvenę Vilniaus universiteto profesoriai, matydami, kaip sunkiai jis gyvena, įdarbino jį sekretoriumi Gamtos fakultete. Tuo pat metu mokėsi vakarinėje mokykloje ir ją baigė. Baigęs mokyklą, įstojo į tą patį Gamtos fakultetą, kuriame studijavo hidrologiją. Po studijų baigimo 1956 m. tyrinėjo visus Nemuno intakus.
1956–1972 m. dirbo įvairiose Vilniaus hidrologijos, hidrogeologijos, vandens resursų naudojimo valdybose vyr. inžinieriaus, skyriaus viršininko pareigose, 1972–1974 m. buvo Respublikinės komunalinio ūkio ir buitinio aptarnavimo valdybos pirmininko pavaduotojas. Nuo 1974 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros dėstytoju. Šiame institute (vėliau universitete) jis išdirbo 31-erius metus, kur įkūrė Foto laboratoriją-studiją, kaupė medžiagą universiteto metraščiui, dėstė fotomeno pagrindus, surengė labai daug parodų, talkino fotoreportažais „Šviesos“ laikraščiui.
2005 m. vasario mėn. išėjo į pensiją, tačiau ir toliau tęsė fotomeninę veiklą. Kartu su ilgamečiu Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininku Algimantu Masaičiu surengė kilnojamąsias fotografijų parodas „Tėvynės spalvos“ Pabradės, Švenčionių, Nemenčinės, Kalvelių, Dieveniškių mokyklose. Buvo Lietuvai pagražinti draugijos, Vilniaus miesto Vytautų klubo ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys.[2][3]
Bibliografija
Fotoalbumai
- Tėviškė. – Vilnius: Mintis, 1971. – 267 p. (su Č. Kudaba)[4]
- Gimtinės kloniais. – Kaunas: Spindulys, 1996. (su Č. Kudaba)[5]
- Manoji Lietuva. – Vilnius, 2007. – 219 p.[6]
- Dainų ir artojų tėvynė: nepriklausomybės keliu. – Vilnius: Balto print, 2013. – 228 p.[7]
Šaltiniai
