| Vytautas Tuinyla
|
|
| Gimė
|
1914 m. balandžio 6 d.
Krokininkų kaimas, Krokialaukio parapija, Alytaus apskritis
|
| Mirė
|
1996 m. kovo 12 d.
Kauno m.
|
| Tėvas
|
Ignas Tuinyla
|
| Motina
|
Ona Tuinylienė - Matulevičiūtė
|
| Sutuoktinis (-ė)
|
Aldona Tuinylienė
|
| Vaikai
|
Egidijus, Violeta, Rima, Evaldas
|
|
|
| Veikla
|
agronomas, pomologas, obelų veislių tyrėjas, biomedicinos mokslų dr.
|
|
|
| Alma mater
|
1954 m. Lietuvos žemės ūkio akademija
|
Vilhelmas Vytautas Tuinyla (1914 m. balandžio 6 d. Krokininkuose (oficiali diena balandžio 23 d.), Krokialaukio parapija, Alytaus apskritis – 1996 m. kovo 12 d. Kaune) – žymus Lietuvos obelų veislių tyrėjas, pomologas, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija
Vilhelmas Vytautas Tuinyla gimė 1914 m. balandžio 6 d. Alytaus apskrities Krokialaukio valsčiaus Krokininkų kaime, ūkininko šeimoje. Pradžios mokyklą lankė Krokialaukyje, mokėsi Alytaus gimnazijoje, kurioje 1928 m. baigė 4 klases. 1929 m. Vytautas Tuinyla įstojo į Aukštosios Fredos aukštesniąją sodininkystės ir daržininkystės mokyklą, kurią baigė 1932 m. 1932–1939 m. dirbo sodininku Kauno miesto sodininkystėje, bedirbdamas 1937 m. baigė Kauno privatinę gimnaziją. 1939–1945 m. dirbo Lietūkio vaisinių ir dekoratyvinių augalų sėklininkystės instruktoriumi. 1945–1948 m. mokytojavo Kauno sodininkystės-daržininkystės technikume, dėstė sodininkystę, lietuvių kalbą, agrochemiją. 1949–1953 m. dirbo Verkių kolūkių pirmininkų mokykloje, Antalieptės žemės ūkio mokykloje, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto Eksperimentinėje bazėje. Nuo 1953 m. pradėjo dirbti Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje vaismedžių veislių tyrėju. Dirbdamas studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kurią baigė 1954 m. 1960 m. apgynus disertaciją jam buvo suteiktas biologijos mokslų kandidato (biomedicinos mokslų daktaro) mokslinis laipsnis, skirtos vyr. mokslinio darbuotojo pareigos. Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje Vytautas Tuinyla dirbo iki 1980 m. Nuo 1980 m. jo rūpesčiu Vytėnuose buvo įkurtas Sodininkystės ir daržininkystės muziejus, kuriam Vytautas Tuinyla vadovavo iki 1992 m.
Veikla
Nuo 1940 m. palaikė ryšius su prof. A. Hrebnickio sodu, iš kur gaudavo sėklų poskiepiams. Vytauto Tuinylos mokslinių tyrimų sritis – vaismedžių savybių, atsparumo ligoms ir žiemojimo Lietuvos sąlygomis tyrimas. Sukaupė apie 1700 obelų, 200 kriaušių, 200 slyvų bei vyšnių ir kitų genčių vaismedžių veislių genofondą. 1959 m. buvo vienas iš Lietuvos sodininkų draugijos ir jos žurnalo „Mūsų sodai“ steigimo iniciatorių. Spaudoje bendradarbiavo nuo 1939 m., paskelbė apie 300 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių. Redagavo ir su autorių kolektyvu 1962 m. išleido Lietuvos pomologijos sąsiuvinius. Buvo knygos „Lietuvos pomologija“ (1974 m.), „Lietuvos pomologija“ I t. (1990 m.) sudarytojas ir vienas iš autorių ir „Lietuvos pomologija“ II t. (1996 m.) vienas iš sudarytojų.
Atminimo įamžinimas
Kauno m. savivaldybės tarybos nutarimu V.Tuinylos vardu pavadinta miesto gatvė Romainiuose.
Literatūra
- Lietuvos pomologija. Red. Vytautas Tuinyla. – Vilnius: „Mintis“, 1974
- Lietuvos pomologija. I t. Red. Vytautas Tuinyla – Vilnius, „Mokslas“, 1990, ISBN 5420002086
- Lietuvos pomologija. II t. Red. Vytautas Tuinyla, Algirdas Lukoševičius – Vilnius, „Mokslas“, 1996
- Valstiečių laikraštis Nr. 21. 1996 m. kovo 16 d.
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj-Veni). – Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2013. – 183 psl.
- Žemės ūkio enciklopedija, III tomas: plynaukštė–žvirgždas. Vyr. red. Albinas Kusta – Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2007
