Visagino atominė elektrinė (VAE) – atšauktas naujos atominės elektrinės ir su ja susijusios infrastruktūros projektas prie Visagino miesto. Jį įgyvendinus, sustabdytus senosios Ignalinos atominės elektrinėsRBMK tipo blokus pakeis naujesnės kartos ir saugesnė ABWR elektros energijos gamybos technologija. Pirminiame etape planuojama statyti vieną 1350 MWe galios reaktorių. 2012 m. kovo 30 d. LRV parafavo koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju, japonų korporacija „Hitachi“[1]. Planuota, kad elektros energiją naujoji AE būtų galėjusi pradėti gaminti 2018–2020 m. Po 2012 m. spalio 14 d. referendumo, Lietuvos piliečiams nepritarus AE statyboms, VAE statybų perspektyvos miglotos.
Siekiant sumažinti Baltijos šalių priklausomybę nuo importo, būtina investuoti į naujus gamybos pajėgumus regione.
Naujoji AE padės Lietuvai pasiekti užsibrėžtus strateginius energetikos tikslus – užsitikrins saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą, diversifikuos elektros gamybos būdus.
Įskaičiavus visus AE statybos kaštus, atominėje elektrinėje pagaminta elektra bus pigesnė nei elektra, pagaminta deginant dujas ar naftos produktus.
Branduolinės energetikos tęstinumas sumažins priklausomybę nuo iš užsienio gaunamo iškastinio kuro ir galimų tiekimo sutrikimų.
Branduolinės energijos naudojimas padės gerokai sumažinti CO2 išskyrimą į aplinką.
Numatyta vieta
VAE įsikurs Drūkšinių kaime, Visagino savivaldybėje
Nauja Visagino AE bus statoma šalia esamos Ignalinos AE, kuri yra pietiniame Drūkšių ežero krante, 6 km atstumu nuo Visagino miesto, šalia valstybinės sienos su Latvija ir Baltarusija. Atominei elektrinei yra numatytos ir vertinamos dvi galimos statybos aikštelės. Po geologinių tyrimų bus nustatyta, kuri aikštelė yra tinkamesnė naujos atominės elektrinės statybai.
Poveikis aplinkai
Planuojant statyti branduolinės energetikos objektą, būtina įvertinti jo galimą poveikį aplinkai, t. y. visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, paviršinių vandens telkinių vandeniui, klimatui ir oro kokybei, žemės gelmėms, dirvožemiui ir gruntiniams vandenims, kraštovaizdžiui, socialinei ekonominei aplinkai.
2008 m. parengta naujos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaita[2] buvo suderinta su 11 valstybės ir savivaldybių institucijų Lietuvoje, ją taip pat derinant su Lenkija, Baltarusija, Latvija, Estija, Suomija, Švedija ir Austrija. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą teigiamai įvertino speciali Tarptautinės atominės agentūros (TATENA) ekspertų misija.
LR aplinkos ministerija, išanalizavusi naujos AE poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, priėmė sprendimą, kad naujos Visagino AE statyba ir eksploatacija aplinkosauginiu požiūriu yra leistina.
Technologija
Naujos Visagino AE statybai Lietuvoje yra pasirinkta III / III+ kartos ABWR (Pažangusis verdančio vandens reaktorius) reaktoriaus technologija[3]. Šios kartos technologijos yra moderniausios iš parengtų praktiniam įdiegimui ir naudoja naujausius sprendimus saugos ir veiklos optimizavimo srityse. Tokios technologijos eksploatavimas trunka apie 60 metų. Aplinkosauginiu požiūriu pasirinktoje vietoje yra leistina atominė elektrinė, kurios suminė galia yra iki 3400 MW.
2008 m. gegužės 20 d. įsteigta Nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT. 2008 m. rugpjūčio 27 d. parengus būsimos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, pradėtas jos derinimas.
2008 m. rugpjūčio 28 d. įsteigta elektrinės projekto parengimo bendrovė UAB „Visagino atominė elektrinė“, LEO LT antrinė įmonė.[4], kuri vykdo naujos atominės elektrinės projekto parengiamuosius darbus.
2009 m. balandžio mėn. LR aplinkos ministerija, įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, priėmė sprendimą, kad aplinkosauginiu požiūriu naujos Visagino atominės elektrinės statyba ir eksploatacija pasirinktoje vietoje yra leistina.
Remiantis 2009 m. balandžio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 300 [5], patvirtintas naujos AE projekto vystymo ir įgyvendinimo orientacinis planas.
2009 m. rugsėjo mėn. parengtas naujos Visagino AE verslo modelis ir finansavimo planas. Jį paruošė konkursą laimėjęs tarptautinis konsorciumas, vadovaujamas investicinio banko „N M Rothschild & Sons“. Išvadose teigiama, kad projektas yra komerciškai patraukus ir įgyvendinamas. Taip pat pabrėžiama, kad į šį projektą turi būti pritrauktas finansiškai stiprus strateginis investuotojas, turintis patirties branduolinėje energetikoje.
2009 m. gruodžio mėn. Lietuva paskelbė atvirą tarptautinį kvietimą investuoti į naujos AE projektą Lietuvoje. Kvietimas paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje („Official Journal of European Union“).
2009 m. sausio mėn. LR energetikos ministerija atrinko 5 bendroves, atitikusias išankstinės atrankos kvalifikacinius kriterijus, kurios dalyvauja tolesniuose šio projekto strateginio investuotojo atrankos etapuose.
2011 m. liepos 14 d. Koncesijos konkurso komisija dėl Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę strateginiu investuotoju atrinko Hitachi, Ltd. kartu su Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd. „Hitachi“ pasiūlymo dalį sudaro pažangiojo verdančio vandens reaktoriaus (angl. Advanced Boiling Water Reactor, ABWR) technologijos tiekimas. ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama trečiosios kartos, pagerinto saugos lygio, reaktorių technologija.
2011 m. gruodžio 23 d. pasirašytas susitarimas dėl esminių Visagino AE Koncesijos sutarties sąlygų, apibrėžiantis pagrindinius principus, pagal kuriuos bus baigiama rengti Koncesijos sutartis. Kaip projekto inžinierius prie Visagino AE prisijungė ir didžiausia JAV elektros energetikos infrastruktūros kompanija „Exelon“. „Hitachi“ ir UAB „Visagino AE“ baigė inžinerinius parengiamuosius darbus.
2012 m. kovo 30 d. baigtos Lietuvos ir „Hitachi“ derybos dėl Koncesijos sutarties ir Vilniuje parafuotas šios sutarties tekstas. Koncesijos sutarčiai pritarus Lietuvos Seimui, ji bus pasirašoma. Pasirašius Koncesijos sutartį, 30 mėnesių vyks Visagino AE projektavimo darbai.[6]
2012 m. birželio 21 d. Seimas balsavo dėl Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų, kurie reikalingi Visagino atominės elektrinės statyboms bei Koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju „Hitachi“. Koncesijos sutartyje dėl Visagino AE nustatyta, kad Lietuva valdys 38 proc. bendrovės akcijų, strateginiam investuotojui teks 20 proc., Latvijos „Latvenergo“ – 20 proc., Estijos „Eesti Energia“ – 22 proc.[7]
Belaukiant Visagino AE: mintys apie Lietuvos energetiką (sud. Jeronimas Laucius). - Vilnius: Trys žvaigždutės, 2008. - 144 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-641-83-4
