PROFILBARU.COM

Virginia Adeline Stephen Woolf

Gimė	1882 m. vasario 25 d. Londonas, Anglija
Mirė	1941 m. kovo 28 d. (59 metai) Lewes, Anglija
Pseudonimas	Virginia Woolf
Profesija	Romanistė, Eseistė, Leidėja, Kritikė
Sutuoktinis	Leonard Woolf (1880-1969)

Virginia Adeline Woolf (1882 m. sausio 25 d., Londonas – 1941 m. kovo 28 d., Lewes) buvo anglų novelistė ir eseistė.^[1] Laikoma viena svarbiausių XX amžiaus modernistinės literatūros figūrų.

Tarpukariu Woolf buvo viena ryškiausių Londono rašytojų bendruomenės ir Bloomsbury Group veikėjų. Tarp žymiausių jos darbų yra romanai „Misis Delovėj“ („Mrs Dalloway“, 1925), „Į švyturį“ („To the Lighthouse“, 1927), „Orlandas“ („Orlando“, 1928) ir kt.

Biografija

Virginia gimė Londone sero Leslio Stepheno ir Julios Prinsep Stephen šeimoje. Buvo auklėjama namuose šeimos, garsėjusios išsilavinimu ir ryšiais. Virginia turėjo keturis brolius ir tris seseris, trys iš jų – iš ankstesnių tėvų santuokų.

Woolf augo Viktorijos laikų visuomenėje – jos tėvas seras Leslis Stephenas buvo redaktorius, kritikas ir biografas, palaikė ryšius su Williamu Thackeray („ Tuštybės mugės“ autorius).

Kaip atsimena Woolf, jos ryškiausi vaikystės prisiminimai buvo ne iš Londono, bet iš St Ives miestelio Kornvalyje, kur jos šeima leisdavo vasaras iki 1895 metų. Jie apsistodavo savo namuose, ir įspūdžiai iš atostogų, vietovaizdžių ir Godrevio švyturys turėjo įtakos jos kūrybai, ypač romanui „Į švyturį“.

Staigi motinos mirtis 1895 metais, kai Virginiai tebuvo 13, taip pat jos sesers mirtis po dar dvejų metų, nulėmė pirmąją nervinę krizę. Tėvo mirtis 1904 metais išprovokavo sunkiausią pasiligojimą, dėl kurio buvo gydoma atitinkamose institucijose.

Manoma, kad prie nervinių išsekimų ir vis atsinaujinančios Virginios Woolf depresijos prisidėjo ir jos netikrų brolių seksualinis priekabiavimas prie jos ir sesers Vanesos.

Nors kentėjo nuo psichinių sutrikimų, kurie paveikė jos visuomeninį gyvenimą, tačiau literatūriniams sugebėjimams bloga sveikata įtakos neturėjo.

Studijuodama Londono Karališkajame universitete susipažino su įtakingais kultūros veikėjais ir savo būsimu vyru – Leonardu Woolfu. Tuo metu su bičiuliais subūrė ir Bloomsbury Group.

Asmeninis gyvenimas

Virginia Stephen 1912 metais ištekėjo už Leonardo Woolfo , kurį apibūdino kaip „beskatikį žydą“ („penniless Jew“). Porą siejo artimas ryšys, jie bendradarbiavo ir dirbdami – 1917 metais įkūrė leidyklą „Hogarth Press“. Ši leidykla ir išleido daugumą Woolf ir jos bendraminčių knygų.

Dalyvaudama Bloomsburry grupėje, reiškusioje laisvą požiūrį į seksualumą, ji sutiko Vitą Sackville-West, kuri suvaidino svarbų vaidmenį Virginios gyvenime kaip artima draugė ir meilužė. Jų romanas tęsėsi visą trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį, o 1928 metais Virginia Vitai pristatė Orlandą (Orlando: A Biography): fantastinę istoriją apie herojų, kurio gyvenimas tęsiasi tris amžius esant tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties. Vitos sūnus šią knygą pavadino "ilgiausiu ir žaviausiu meilės laišku istorijoje".

Mirtis

Baigusi savo paskutinį darbą Tarp veiksmų (Between the Acts), Virginia Woolf vėl puolė į depresiją, panašią į tą, kokia kankino ją anksčiau. Karas, jos namų Londone sunaikinimas, šaltas jos kurtos bičiulio Rogerio Fry biografijos įvertinimas sugniuždė Virginią. Jos padėtis pablogėjo taip, kad ji nebegalėjo kurti.

1941 metų kovo 28 dieną, Woolf, baimindamasi naujos nervinės krizės, prisikrovė kišenes akmenų ir nusiskandino upėje netoli namų. Jos kūną rado tik balandžio 18 dieną. Palaidota jos namų sode po medžiu Rodmelyje, Sasekse.

Darbas

Virginia Woolf profesionaliai rašyti pradėjo 1905 metais, pirmiausiai rašydama straipsnius "Times Literary Supplement". Pirmoji novelė "Kelionė į pasaulį" buvo išleista 1915 metais.

Po to leisti kiti Woolf darbai, kurie sulaukė gerų kritikų atsiliepimų, taip pat ir populiarumo platesniuose visuomenės sluoksniuose. Ji buvo paskelbta viena didžiausių XX amžiaus rašytojų ir viena svarbiausių modernizmo atstovių.

Maža to, ji laikoma viena kūrybingiausiai anglų kalbą vartojusių rašytojų. Ji eksperimentavo su sąmonės srautu, paslėptais charakterių psichologiniais ir emociniais motyvais, įvairiais pasakojimo skaidymo bei chronologijos variantais. Rašytojo E. M. Forsterio teigimu, ji anglų kalbą pastūmėjo "truputėlį toliau iš tamsos", o jos literatūrinių ir kūrybinių laimėjimų įtaka jaučiama ir šiandien.

Woolf reputacija smuko po II pasaulinio karo, kuomet ji buvo kaltinama antisemitizmu ir snobizmu.

Romanai

„Kelionė į pasaulį“

The Voyage Out, 1915 m.

Viename iš V. Woolf sąmojingiausių socialinių satyrinių romanų „Kelionė į pasaulį“ Reičel Vinrans (Rachel Vinrance) išplaukia į Pietų Ameriką vienu iš tėvo laivų į savęs paieškas modernioje mitinės kelionės versijoje.

„Naktis ir diena“

Night And Day, 1919 m.

Katerina Hilbery (Katherine Hilbery) yra graži ir privilegijuota, bet neužtikrinta dėl savo ateities. Ji turi pasirinkti tarp sužadėtuvių su savotišku prozos poetu William‘u ir savo pavojingos traukos Ralfui, priklausančiam žemajai klasei.

Narpliojantis tradicijas ir klausimus apie moters vaidmenį, šis romanas yra ir meilės istorija, ir socialinė komedija.

„Džeikobo kambarys“

Jacob’s Room, 1922 m.

„Džeikobo kambarys“ yra romanas apie vyriškumą ir karą, parašytas po Pirmojo pasaulinio karo. Pati būdama pacifistė, Woolf daugelyje savo romanų rašo apie individų, šeimų ir tautų karo traumas kaip socialinius ir psichologinius karo padarinius. Romanas prasideda našlės Betės Flanders (Betty Flanders) atostogomis Kornvalyje su savo vaikais Džeikobu (Jacob), Arčeriu (Archer) ir Džonu (John). Karo trauma pranašaujama labai atviroje scenoje. Žaisdamas paplūdimyje, jaunasis Džeikobas jaučiasi „šiek tiek didvyriu“, kai užlipa ant uolos, bet jo narsumą greitai pakerta akistata su dviem įsimylėjeliais, gulinčiais paplūdimyje, ir jis suvokia pasiklydęs. Paplūdimys tampa košmariška vieta, kurioje daiktai nėra tokie, kokie atrodo. Jis susižavi avies kaukole, kuri tampa pagrindine mintimi tekste, vėl primenančia mirtį ir dūlėjimą.

Išleistas 1922 metais, romanas tapo tipiškiausiu modernistų tekstu, pagrindiniu tuo svarbiu modernistų literatūros momentu.

„Misis Dalovei“

Mrs Dalloway, 1925 m.

Romanas „Misis Dalovei“ tyrinėja žvarbią praeitį ir šviesesnės ateities galimybę. Pirmo pasaulinio karo tragedija vis dar ryški, o laiko bei minčių laisvė, galios prievarta ir meilės jėga yra temos, kurios susipina. Klarisa Dalovei (Clarissa Dalloway) yra savimi pasitikinčio diduomenės žmogaus žmona. Ruošiantis vakarėliui, ryšys tarp jos ir Septimo Voreno Smito (Septimus Warren Smith) tampa kaip niekada matomas.

„Misis Dalovei“ yra eksperimentinė įtraukianti knyga. Ji tapo skaitytojų mėgstamiausia nuo 1925 metų.

„Į švyturį“

To The Lighthouse, 1927 m.

„Į švyturį“ yra romanas, vienas labiausiai atspindinčių autorės biografiją. Kūrinys paremtas V. Woolf jaunystės patyrimais, kalba apie vaikystę ir vaikišką supratimą bei troškimus, todėl yra vienas aštriausių, nagrinėjant paauglių tarpusavio santykius, santuoką ir pasikeitusią socialinės klasės struktūrą per Didįjį karą. Ši paprasta ir įsimenanti istorija įamžina gyvenimo trumpalaikiškumą ir supantį pasaulį.

„Orlandas“

Orlando: A Biography, 1928 m.

Pats šviesiausias V. Woolf kūrinys, romanas „Orlandas“, skirtas neeilinei asmenybei ir artimai draugei Vitai Sackville-West, iš esmės yra biografinio žanro parodija. Autorė sukūrė charakterį, nepavaldų laiko ar lyties suvaržymams. Pasakojimo pradžioje Orlandas – karalienės Elžbietos I amžiuje gimęs turtingas, veržlus ir kūrybingas didikas. Po trijų amžių jis virsta moterimi. Romano veikėjas-veikėja regi, kaip keičiasi valdovai, bičiuliaujasi su kiekvieno šimtmečio žymiausiais literatais, seka madas. Karalienės Viktorijos amžiuje ji klusniai vilki gausybę apatinių sijonų, išteka, pagimdo vaiką. XX a. vairuoja automobilį ir išleidžia poemą, rašytą nuo vaikystės. Autorė atsisveikina su ja „šią akimirką“. Jai trisdešimt šešeri.

„Orlandas“ – Europos istorijos, visuomeninio ir literatūrinio gyvenimo karnavalinė eisena, be to, – sąmojingas lyčių prigimties ir paskirties perkainojimas.“¹

„Bangos“

The Waves, 1931 m.

Pasakojime fiksuojami septynių draugų gyvenimai ir bendravimas. Šis darbas parašytas svarbaus politinio tarpsnio metu Woolf karjeroje – kai ji kalbėjo apie giminės ir klasės problemas. Tai taip pat buvo periodas, kai jos meilės reikalai su Vita Sackville-West buvo patys stipriausi.

„Metai“

The Years, 1937 m.

„Metai“ yra viena ambicingiausių ir gražiausiai parašytų V. Woolf knygų. Pagrindinė knygos tema - tai laikas, jungiantis tris anglų aukštuomenės Pargiterių (Pargiters) šeimos kartas. Istorija prasideda vieną 1880 metų dieną: pasakojama apie pulkininką Abelį Pargiterį (Abel Pargiter), jo mirštančią žmoną ir septynis jų vaikus, o baigiasi nuostabiai aprašytu 1930 metų vakarėliu, kuriame apžvelgiami jauni ir seni Pargiterių šeimos nariai. Svarbūs įvykiai – gimimai, mirtys, santuokos, karai – yra kasdieniai momentai, užvaldantys tobulai sukurtomis scenomis.

„Tarp veiksmų“

Between The Acts, 1941 m.

Istorija vyksta 1939 metų birželį Poinc Hole, Oliverių šeimos viloje pačioje Anglijos širdyje. Žmonės susirenka sode, kasmetiniame Anglijos laikų karnavale: pradedant nuo karalienės Elžbietos I laikų, baigiant „savais“. Skleidžiantis Anglijos istorijai, vilos gyventojų gyvenimai taip pat įgauna formą.

Tarp vaidinimų mes pamatome įtemptus Isos Oliver ir jos patrauklaus vyro Giles‘o santykius. Jie yra komplikuoti dėl ponios Manresos – koketiškos moters, kuri susidomi Giles‘u. Priėjus vaidinimo išvadas, atlikėjai ir publika toliau tęsia savo kasdienį gyvenimą, Giles‘as ir Isa lieka spręsti savo širdies reikalų patys.

Tai lyriška ir humoristinė, provokuojanti istorija apie sudėtingą kasdienių žmonių gyvenimą bei emocines kančias ir bendrą patirtį.

Šaltiniai

↑ Linara Bartkuvienė. Woolf Virginia (Virdžinija Vulf). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 530-531 psl.