Normali kursų trukmė – dveji metai. 1941 m. pr. mokykla turėjo apie 1000 kursantų, 200 rikiuotės karininkų ir 50 politinių vadovų. Kursantai buvo suskirstyti į du batalionus. 1941 m. vasarį buvo įsteigta atskira politinių vadovų kuopa (120 kursantų).
1941 m. birželio 22 d. kilus TSRS-Vokietijos karui, visi kursantai buvo mobilizuoti. Pati mokykla tais pačiais metais perkelta į Stalinską.
1945 m. gegužę mokykla grąžinta į Vilnių. 1953 m. Vilniaus pėstininkų karo mokykla pertvarkyta į Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokyklą ir vėliau – į Vilniaus aukštąją priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokyklą, kuri veikė iki 1991 m.[1]
