Viktoras Frankenšteinas (angl.Víctor Frankenstein) – garsios XIX a. anglų rašytojos Mary Shelley siaubo romano „Frankenšteinas“, išleisto 1818 m., pagrindinis personažas.
Būtybės autorius
Romane Viktoras Frankenšteinas, studentas iš Ženevos sukuria gyvą sutvėrimą iš negyvos materijos, surinkdamas žmogaus kūną iš atskirų numirusiųjų kūnų fragmentų. Jis ieško ir randa metodą, kaip atgaivinti būtybę. Daugelį mėnesių dirbęs laboratorijoje, su entuziazmu Frankenšteinas pasiekia savo tikslą - sutveria gyvą padarą. Deja, atgijęs padaras tampa tikra pabaisa. Frankenšteinas per vėlai suvokia per toli nuėjęs, nors ir įminęs gyvybės paslaptį. Mokslininką kamuoja baimė sutikti savo rankomis sukurtą pabaisą. Kūrėjas jai net nesuteikia vardo, vadina tiesiog „Būtybe“ („The Creature“), monstru, demonu ir pan. Monstras keršija išžudęs mokslininko artimuosius, o galutinai palaužęs savo kūrėją, ir jį patį.
Frankenšteino monstro ir jo autoriaus pora simbolizuoja žmogaus nesėkmingas pastangas prisiimti Dievo funkcijas. Žvelgiant iš švietimo amžiaus racionalistinės filosofijos idėjų pozicijų, romane plėtojamas pagrindinių personažų konfliktas perauga į etinę mokslininko atsakomybės už savo atradimus ir jų pasekmes problemą.
Palikimas
Frankenšteinas ir jo sukurta būtybė susilaukė daugybės nevienareikšmiškų interpretacijų literatūroje, mene, televizijoje, teatre ir ypač – kine, kur romano siužetas patyrė eilę adaptacijų, įgijo naujų motyvų. Pats herojus populiariojoje kultūroje transformuojamas į eilę panašių personažų – Henrį Frankenšteiną, Daktarą Frankenšteiną, Baroną Frankenšteiną – netgi painiojamas su savo sukurtu bevardžiu monstru.
Frankenšteino prototipu kai kurie šaltiniai laiko vokiečių alchemikąJohaną Dipelį, gimusį vadinamojoje Frankenšteino pilyje (Burg Frankenstein).
