| Veiviržas
|
|
|
| Ilgis
|
67,9 km
|
| Baseino plotas
|
686 km²
|
| Vidutinis debitas
|
9,06 m³/s
|
| Ištakos
|
Endriejavo apylinkės
|
| Žiotys
|
Minija
|
| Šalys
|
Lietuva
|
|
|
 Vikiteka |
Veiviržas
|
|
|
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)
|
| Vardininkas: |
Veivi̇̀ržas
|
| Kilmininkas: |
Veivi̇̀ržo
|
| Naudininkas: |
Veivi̇̀ržui
|
| Galininkas: |
Veivi̇̀ržą
|
| Įnagininkas: |
Veivi̇̀ržu
|
| Vietininkas: |
Veivi̇̀rže
|
|
Veivi̇̀ržas – vakarų Lietuvos upė, Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, kairysis Minijos intakas.
Prasideda Patyrio miške, 3 km į šiaurės rytus nuo Endriejavo (Klaipėdos raj.). Teka per Kapstato ežerą į vakarus, nuo Antkopčio iki Veiviržėnų – į pietus, o toliau iki žiočių – į pietvakarius. Nuo Veiviržėnų vaga vingiuota. Įteka į Miniją 21 km nuo jos žiočių, 6 km į pietus nuo Priekulės. Vidut. nuolydis 155 cm/km. Jos baseinas nesimetriškas.
Veiviržas nuo 1974 m. priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui (vadinamas Veiviržo ichtiologinis draustinis). Visoje upėje saugomi upėtakiai, šlakiai, paprastieji kūjagalviai ir nėgės. Dalis upės su slėniais įtraukti į Veiviržo kraštovaizdžio draustinį (1992 m.). Veiviržas vandens turizmui tinka nuo Veiviržėnų ir tik pavasario polaidžio metu arba po didesnių liūčių.
Žymesni tiltai: Šilininkų tiltas, Šilininkų geležinkelio tiltas, Vilkyčių tiltas.
Intakai:
- kairieji – Vinkurė, Drobūkštis, Liekna, Krioklys, Upita, Šalpė, Pintakis, Senupelis, Kuisis, Santakys, Ašva.
- dešinieji – Dirsteika, Juodupis, Kastys, Graužupis, Šalteikė, Aisė.
Etimologija
Upėvardis sudėtingos darybos, galimai reduplikacinis. Dėmuo virž- sietinas su žodžiu veržtis, o dėmenį veiv-/viev- viena iš siūlomų etimologijų sieja su vijimusi, sukimusi („vyti“).[1]
Nuorodos
.JPG)
