Dviratininkai, pėstieji ir vairuotojai neretai kelia skirtingus reikalavimus dėl miesto infrastruktūros. Kai kuriose įstatyminėse bazėse pirmenybė teikiama motorizuotoms transporto priemonėms, pvz., nustatant vienpusio eismo gatvių sistemas, laisvus posūkius sukti į dešinę, didelio pralaidumo žiedines sankryžas ir nuovažas. Kitose šalyse prioritetizuojami dviratininkai, skatinant persėsti ant dviračių taikant įvairias eismo ribojimo priemones, kad būtų apribotas motorizuotų transporto priemonių eismas. Taip pat tiesiami dviračių takai ir dviračių trasos. Dviračių transporto infrastruktūros įrengimas įvairiuose miestuose ir šalyse labai skiriasi, ypač dėl to, kad dviračiais beveik vien tik važinėjama gatvėse,[1] o kompiuterinės regos ir gatvių vaizdų kūrimo technologijos suteikė daug galimybių įvertinti dviratininkams skirtą infrastruktūrą.[2]
Paradoksalu, tačiau daugelyje besivystančiųjų šalių dviračiai tampa mažiau populiarūs, nes šiuos keičia motorinės transporto (motociklai ir automobiliai), o daugelyje išsivysčiusių šalių dviračių naudotojų skaičius auga.[3]
Poveikis sveikatai
Važinėjimas dviračiu teikia įvairios naudos sveikatais[4][5], mažina vėžio, širdies ligų ir diabeto riziką, kurią sukelia sėslus gyvenimo būdas.[6][3] Važiavimas dviračiais stacionariais dviračiais taip pat buvo naudojamas kaip apatinių galūnių traumų reabilitacijos dalis, ypač po klubo operacijos.[7] Asmenys, kurie reguliariai važinėja dviračiu, taip pat pranešė apie psichikos sveikatos pagerėjimą, įskaitant mažiau jaučiamą stresą ir didesnį gyvybingumą.[8]
Važiavimo dviračiu nauda sveikatai nusveria riziką, lyginant važiavimą dviračiu su sėdimu gyvenimo būdu. Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad važiavimas dviračiu gali pailginti gyvenimo trukmę iki 14 mėnesių, kai tuo tarpu rizika sutrumpinanti gyvenimo trukmę lygi 40 dienų ar mažiau. Nustatyta, kad mirtingumo sumažėjimas yra tiesiogiai susijęs su vidutiniu laiku, praleistu važinėjant dviračiu, o tai sudaro apie 6500 išvengtų mirčių dėl važiavimo dviračiu.[9] Važiavimas dviračiu Nyderlanduose dažnai yra saugesnis nei kitose pasaulio šalyse, todėl kituose regionuose rizikos ir naudos santykis skirsis.[10] Tyrimu buvo įrodyta, kad važiavimo dviračiu ar vaikščiojimo nauda viršija riziką santykiu 9:1 ir 96:1, lyginant su visiškai nesportuojančiųjų grupe.[11][12][13]
↑Ito, K.; Biljecki, F. (2021). „Assessing bikeability with street view imagery and computer vision“. Transportation Research Part C: Emerging Technologies. 132: 103371. arXiv:2105.08499. doi:10.1016/j.trc.2021.103371. S2CID234763005.
↑Stalzer, Steve; Wahoff, Michael; Scanlan, Molly; Draovitch, Pete (2005). „Rehabilitation After Hip Arthroscopy“. Operative Techniques in Orthopaedics. 15 (3): 280–289. doi:10.1053/j.oto.2005.06.007. ISSN1048-6666.
↑Avila-Palencia, Ione; Int Panis, Luc; Dons, Evi; Gaupp-Berghausen, Mailin; Raser, Elisabeth; Götschi, Thomas; Gerike, Regine; Brand, Christian; de Nazelle, Audrey; Orjuela, Juan Pablo; Anaya-Boig, Esther (1 November 2018). „The effects of transport mode use on self-perceived health, mental health, and social contact measures: A cross-sectional and longitudinal study“. Environment International. 120: 199–206. Bibcode:2018EnInt.120..199A. doi:10.1016/j.envint.2018.08.002. hdl:10044/1/62973. ISSN0160-4120. PMID30098553. S2CID51965322.
↑Kay Teschke; Conor C.O. Reynolds; Francis J. Ries; Brian Gouge; Meghan Winters (2012 m. kovas). „Bicycling: Health Risk or Benefit?“(PDF). University of British Columbia Medical Journal. Suarchyvuotas originalas(PDF) 2016-10-20. Nuoroda tikrinta 2016-10-19. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)