Pasiekiamos vykstant rajoniniais keliais 1911Rokai–Girininkai–Purvininkai arba 1913Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis, kuriuose yra pastatyti informaciniai ženklai. Kapinės oficialiai atidarytos 2014 m. kovo 25 d., pašventinus simbolinį akmenį jų prieigose. Aptvertoje kapinių teritorijoje jau buvo įrengti vartai, pastatyti atliekų konteineriai, biotualetas, nutiesti takai, supilta keliolika kapų. Įrengtas naujas privažiavimo kelias. Kapines supa atviri dirbami laukai.
Vainatrakio kapinės įkurtos stingant laidojimo vietų veikiančiose Kauno kapinėse. Anksčiau pagrindinė kauniškių laidojimo vieta buvo Karmėlavos kapinės. Vietos paieška naujoms Kauno kapinėms užtruko apie 15 metų, daug laiko prarasta teismuose vykstant ginčams su žemės savininkais, todėl Kauno miesto savivaldybė mirusius miestiečius leido laidoti ir Kauno rajone esančiose Ledos kapinėse pagal susitarimą tarp miesto ir rajono savivaldybių. Vainatrakio kapinėms skirtas 40 hektarų žemės sklypas – didžiausias, kokį leidžia įstatymas.[1] Šių kapinių mirusiems Kauno ir rajono gyventojams laidoti užteks maždaug šimtmečiui. Jos taps didžiausiomis Kauno kapinėmis.
Planuojama, jog suformuotame pirmajame vieno hektaro ploto laidojimo kvartale per ateinančius kelerius metus amžinojo poilsio atguls 4-5 tūkstančiai mirusiųjų. Ateityje greta esančiuose suformuotuose sklypuose bus galima įrengti kolumbariumą, administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę, pasodinti želdinius, plėsti kapinių infrastruktūrą atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
Šioje vietovėje Vainatrakio kaimas įsikūrė apie XIII a. Gyvenvietė buvo strategiškai svarbi visam kraštui. Apie 200 m į šiaurę nuo naujųjų kapinių laukuose išsaugotame gojelyje išlikę senkapiai, tarpukaryje statytas Lietuvos katalikiškojo jaunimo sąjungos (pavasarininkų) akmeninis paminklas, datuotas 1925 m.[2] Ant skirtingų paminklo pusių išlikę įmūrytos plokštės su patriotiškais užrašais: „LKJS Vainatrakio kuopos atminčiai, Dievui ir Tėvynei 1925-12-26“, „Vilnius mūsų buvo ir bus“ (tarpukariu Vilnius buvo atplėštas nuo Lietuvos), „Katalikais gimėm, katalikais ir mirsim“.[3] Kapinaitėse dar išlikę čia stovėjusios medinės koplyčios pamatų akmenys, kaltiniai vartai su kryžiumi, buvusios tvoros betoniniai stulpai.
Kaimo teritorija viduramžiais driekėsi kryžiuočių karo kelias, o ant netoliese esančio Vainatrakio piliakalnio buvo degami laužai, kurie pranešdavo apie pavojų Kauno pilies gynėjams.
