Užsienio lietuvių rėmimo centras – viešoji įstaiga, skatinanti akademinius užsienio lietuvių ryšius su Lietuva bei studijas joje. Steigėjai – Pasaulio lietuvių bendruomenė (jos atstovybė Lietuvoje), Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie LRV (2000 m.).
Metinis biudžetas – apie 300 000 Lt.
Tikslai
Pagrindiniai centro tikslai – supažindinti užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvoje, skatinti bei užtikrinti finansinę paramą užsienyje gyvenančių lietuvių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose ir siekti glaudesnio užsienio lietuvių bendruomenių ir Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo.
Veikla
- remia užsienyje gyvenančių lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose;
- supažindina užsienio lietuvių bendruomenes su studijų sąlygomis ir galimybėmis Lietuvos aukštosiose mokyklose;
- buria, remia bei palaiko užsienio lietuvių studentus Lietuvoje, kartu su jais vykdo Tėvynės pažinimo bei pilietiškumo projektus;
- skatina užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo centrais;
Dažniausiai į Lietuvą atvykstantys užsienio lietuvių jaunuoliai renkasi socialinių arba humanitarinių mokslų studijas Vilniaus universitete, Vilniaus pedagoginiame, Gedimino technikos bei Vytauto Didžiojo universitetuose.
Tikslių duomenų, kiek Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja lietuvių kilmės studentų iš užsienio, nėra. 2008 m. į ULRC kreipėsi per 300 žmonių.
Studentai prie ULRC 2006 m. įsteigė Užsienio lietuvių studentų klubą. Jo tikslas – burti į Lietuvą atvykstančius studentus bei padėti jiems adaptuotis Lietuvoje. Taip pat jaunimas per įvairius pažintinius projektus skatinamas pažinti šalies istoriją, praeitį bei dabartį. Šiuo metu klubas jungia apie 200 Lietuvoje studijuojančių lietuvių kilmės studentų.
„Protų grąžinimas"
Nuo 2006 m. gegužės ULRC kartu su partneriais (Švietimo ir mokslo ministerija bei TMID prie LRV) pradėjo įgyvendinti projektą „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“.
Nuorodos
