Bendruomenės pastatas MontevidėjujeUrugvajaus lietuvių bendrovės „Vienybė“ įkurtuvės 1937 m. liepos mėn.Lietuvos Respublikos aikštė Montevidėjuje
Urugvajuje gyvena apie 10 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų.[1] Tai viena gausiausių lietuvių bendruomenių Lotynų Amerikoje, nusileidžianti tik Brazilijos ir Argentinos tautiečių organizacijoms.
Istorija
Nėra tiksliai žinoma, kada pirmieji lietuviai atvyko į Urugvajų, tačiau pagrindinė emigracija prasidėjo 1928 m. Vien iki 1935 m. atvyko apie 10 tūkstančių emigrantų, turinčių lietuviškus pasus. Daugelis atvykusiųjų buvo jauni, todėl reikėjo rūpintis savo vaikų švietimu, susitikti ir bendrauti su tautiečiais, nes prastas ispanų kalbos mokėjimas stabdė lietuvių integraciją į vietinę visuomenę.
Antrasis Pietų Amerikos Lietuvių kongresas 1963 m. vasario 21–26 d. surengtas Urugvajuje. Jame dalyvavo apie 230 svečių iš Argentinos ir Brazilijos. Lietuvių meninės saviveiklos kolektyvai Urugvajuje savo veiklą pradėjo 1952 m., suorganizavus „Vyčių” tautinių šokių kolektyvą.
1931 m. pradėtas leisti dvisavaitinis laikraštis „Naujoji banga”. Ilgiausiai iš visų Urugvajaus lietuvių leidinių išsilaikė komunistų leidžiamas dvisavaitinis laikraštis „Darbas”, leistas nuo 1935 iki 1975 m.
2007 m. Montevidėjuje liko tik viena organizacija – Urugvajaus Lietuvių kultūros draugija, kitaip dar vadinama „club lituano“.[2] Draugijoje veikia vaikų šokių grupė „Rintukai” ir jaunimo šokių grupė „Ąžuolynas”, sekmadieninė mokyklėlė „Gabija“, kurioje mokėsi 26 vaikai, lietuvių kalbos kursus.
