Tverė (rus.Тверь) – miestas Rusijoje, Volgos aukštupyje (prie jos intako Tvercos žiočių), 167 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos; srities centras.[2] Geležinkelio stotis, oro uostas. Per miestą nutiestas Maskvos–Naugardo–Sankt Peterburgo federalinis kelias. Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, maisto, poligrafijos, statybų, vaistų, baldų pramonė.
Medicinos ir žemės ūkio akademijos, valstybinis ir technikos universitetai, verslo ir teisės, ekologijos, ekonomikos institutai. Veikia teatrai (dramos, jaunimo, lėlių), dailės galerija, muziejai (istorijos ir architektūros, literatūros, buities), filharmonija, cirkas. Architektūros paminklai: Baltosios Trejybės cerkvė (1564 m.), Dangun Ėmimo cerkvė (XVIII a. vidurys), Kristaus prisikėlimo cerkvė (1731 m.), pusiau apgriuvusi Vladimiro Dievo Motinos cerkvė ir kt. Išlikęs magistratas (1180 m.), Kotrynos II rūmai (1767 m.), berniukų gimnazija (1844 m.).[3]
Istorija
Tverės panorama 1783 m. Kotrynos II rūmai
Tai vienas seniausių Rusijos miestų. Įkurta XII a. iš amatais ir prekyba besiverčiančių gyvenviečių (pirmąkart minima 1164 m.). XIII a. buvo kunigaikštystės centras, XIV–XV a. stipriai kovojo su Maskva dėl pirmavimo rusų žemėse (tuo metu buvo svarbus LDK sąjungininkas Rusioje). 1485 m. Tverės kunigaikštystė galiausiai atiteko Maskvai. Viduramžiais miestas garsėjo prekyba, amatais, nagingais statytojais, ginkladirbiais ir kalviais, dailininkais. XVII a. pradžioje ją puldinėjo LDK bajorai. XIX a. viduryje pro Tverę buvo nutiestas Maskvą ir Sankt Peterburgą jungiantis geležinkelis. XIX a. antroje pusėje mieste išplėtota metalurgijos pramonė. Vykstant Antrajam pasauliniam karui nuo 1941 m. spalio iki gruodžio Tverę buvo užėmusios Vermachto pajėgos.
Pavadinimo kilmė
Senovėje miestas vadinosi Тхферь. Miesto vardas nėra aiškus, yra 5–7 kilmės versijos. Dažniausiai vardas yra siejamas su žodžiu „kietas“ (rus.твердый) arba tiveriečių gentimi (rus.тиверцы).
1931–1990 m. vadintas Kalininu sovietų partinio veikėjo M. Kalinino (1875–1946) garbei.
.png)
.jpg)
