Titas Tacijus (Titas Tatijus, Titus Tatius; m. 748 m. pr. m. e.) – legendinis sabinų Kureso (Cures) miesto karalius pagal senovės Romos tradiciją.
Titas Tacijus po sabinių pagrobimo užpuolė Romą ir, padedamas išdavikės Tarpėjos (Tarpeia), užėmė Kapitolijų. Sabinės moterys įtikino Tacijų ir Romulą susitaikyti ir po to jie pakaitomis bendrai valdė romėnus ir sabinus. Pagal susitarimą Roma išlaikė savo pavadinimą, o visi jos gyventojai buvo vadinami romėnais, tuo tarpu visa bendruomenė buvo vadinama 'kviritais (Quirites), sabinai tapo valstybės dalimi, jie buvo priimami į gentis ir kurijas.
Susitarimas galiojo penkerius metus, jis pasibaigė žuvus Tacijui, kurį iš keršto nužudė Laviniumo (Lavinium) gyventojai. Toliau Romą valdė tik Romulas, ir Tacijaus pagal tradiciją nelaiko vienu iš septynių Romos karalių.
Pagal T. Momseną Tacijaus mirties istorija primena istorinį kraujo keršto uždraudimo perpasakojimą. Tacijus, kai kuriais aspektais primenantis Remą, yra eponiminis religinės Titijų kolegijos herojus. Titijus apie kolegiją pateikė du tradicinius aiškinimus – (a) kolegiją įkūrė pats Tacijus tam, kad išsaugotų sabinų kultą Romoje, (b) kolegiją įkūrė Romulas tam, kad pagerbtų Tacijų, ant kurio kapo kolegijos nariai kiekvienais metais atlikdavo aukojimą. Kolegija buvo nustojusi veikti respublikos laikų pabaigoje, ji vėl atgaivinta Augusto laikais ir egzistavo iki II a.
