Teisinės pareigybės ir profesijos

Teisėjo profesija daugelyje valstybių yra laikoma prestižine. Foto: VFR KT teisėjai 1989 m.

Daugelyje valstybių pati populiariausia teisininko profesija yra advokato

Notaro profesija istoriškai atsirado iš karaliaus, feodalų ir miestų administracijos raštininkų

Teisininkai diplomatinėje tarnyboje reikalingi ir prie derybų stalo. Foto: Ambasadorių konferencija Vokietijos URM, Bona 1965 m.

Teisinė pareigybė – teisinio pobūdžio pareigybė viešajame arba privačiame sektoriuje (pvz., advokatūroje).

Profesijos

Teisinė profesija – profesija teisės srityje; valstybės reguliuojama teisininko praktikos profesija.

Klasikinės teisinės profesijos yra 3: tai teisėjas, advokatas ir prokuroras. Pasaulietinės teisės valstybėse teisininkai yra rengiami būtent šioms profesijoms. Atitinkamai pagrindiniai teisės studijų dalykai yra baudžiamoji, civilinė, baudžiamojo ir civilinio proceso teisė, o veiklos sritys – jurisdikcinė veikla, advokatūra bei prokuratūra.

Administracinėje veiklos srityje viena seniausių profesijų yra notaro, veikusio įvairių viešųjų organizacijų (valstybių, miestų, savivaldybių, Romos katalikų bažnyčios) struktūrose bei įstaigose. Plėtojantis prekybos, rinkos ekonomikos santykiams, teisininkų veiklos sritys išsiplėtė, atitinkamai ir pradėjo formuotis naujos teisinės profesijos (juriskonsultas, advokatas juriskonsultas, verslo teisininkas), atsirado naujų sričių, reikalaujančių ne tik teisės, bet ir kitų visuomenės gyvenimo sferų išmanymo. Teisininkai pradėjo specializuotis.

Bažnytinės teisinės pareigybės atsirado plėtojantis bažnytinėms administracinėms struktūroms. Iš pareigybių ir profesijų paminėtinos tokios kaip oficiolas (bažnytinio teismo teisėjas), viceoficiolas, notaras, santuokos gynėjas ir kt.

Titulai ir profesiniai vardai

Teisinis titulas, profesinis vardas – oficialiai suteikiamas titulas arba profesinis vardas teisės srityje. Pvz., kai kuriose valstybėse advokatams specializacijos ir atitinkami specializaciniai vardai, titulai suteikiami tik atitinkams specialius reikalavimus (pvz., Vokietijoje).

Lietuva

Lietuvoje teisinės profesijos plėtojosi kartu su Lietuvos valstybės struktūromis. Senosios teisinės pareigybės ir profesijos – vaznys (antstolis), žygūnas (be kita ko atlikdavęs ir teismo mediko, pareigūno funkcijas) ir kt.

Nepriklausomybės metais teisinės pareigybės buvo patvirtintos 2002 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu („Dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo“). Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta LRV patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.

Teisinės pareigybės yra skirstomos į šias grupes^[1]:

1. Socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo darbuotojas, dėstytojas.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kito (taip pat ir tarptautinio) teismo pirmininkas; teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas; kancleris; teismo pirmininko patarėjas, padėjėjas; teismo skyriaus pirmininko patarėjas; teisėjo padėjėjas; konsultantas.
3. Prokuroras, stažuotojas, einantis prokuroro pareigas.
4. Advokatas, advokato padėjėjas.
5. Notaras, kandidatas į notarus, asesorius, notaro atstovas.
6. Antstolis, antstolio atstovas, antstolio padėjėjas.
7. Tardytojas, kvotėjas (įsigaliojus naujajam Baudžiamojo proceso kodeksui – ikiteisminio tyrimo pareigūnas).
8. Respublikos Prezidentas; Respublikos Prezidento patarėjas, Respublikos Prezidento konsultantas, Respublikos Prezidento referentas; Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojas, padėjėjas, Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams; Lietuvos Respublikos prezidentūros sekretorius, Lietuvos Respublikos prezidentūros sekretoriaus padėjėjas; Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas.
9. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo narys; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, padėjėjas; Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos seniūno referentas; Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėjas – sekretorius; Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėjas, padėjėjas.
10. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėjėjas; Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas; patarėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje; Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme.
11. Ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius, ministro patarėjas, padėjėjas; specialusis atašė, specialiojo atašė pavaduotojas.
12. Apskrities viršininkas, apskrities viršininko pavaduotojas.
13. Savivaldybės meras, savivaldybės mero patarėjas, padėjėjas; savivaldybės tarybos sekretorius; savivaldybės administratorius, seniūnas (savivaldybės administracijoje).
14. Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, vadovai, institucijų ir įstaigų vadovų pavaduotojai; valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius.
15. Ambasadorius, ambasadorius ypatingiems pavedimams, generalinis inspektorius, įgaliotasis ministras, laikinasis reikalų patikėtinis, generalinis konsulas, ministras patarėjas, patarėjas, konsulas, pirmasis sekretorius; antrasis sekretorius, vicekonsulas; trečiasis sekretorius, atašė.
16. Viešosios, valstybės, savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos, valstybės, savivaldybės įmonės, jų struktūrinio padalinio vadovas, vadovo pavaduotojas, kurio pareigybės aprašyme ar teisės akte nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.
17. Specialistas, juriskonsultas, teisininkas, arbitras, konsultantas, vedėjas, vedėjo pavaduotojas, ekspertas, patarėjas, padėjėjas, inspektorius^[2], agentas, kitos pareigybės, kurioms eiti teisės aktuose, pareigybės aprašymuose nustatytas specialus reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir aiškiai įtvirtintas atliekamų funkcijų teisinis pobūdis.

Vokietija

Vokietijoje specifinės profesijos ir teisiniai titulai bei vardai yra: notaras advokatas, advokatas juriskonsultas, advokatas specialistas (pvz., advokatas mokesčių teisės specialistas) ir kt. Verslo teisės srityje valstybės reguliuojama profesija yra mokesčių patarėjas, auditorius (šiomis profesijomis Vokietijoje leidžiama užsiimti ir advokatams). Istorinės profesijos – karūnos sindikas, sindikas ir kt.

Šaltiniai

1. LRV nutarimo dėl teisinių pareigybių sąrašo patvirtinimo tekstas
2. Pastaba: teisinių pareigybių sąraše pareigybės nurodytos be skirstymo į vyriausiuosius, vyresniuosius specialistus, konsultantus, inspektorius ir pan.