Tado – istorinė gbe valstybė Vakarų Afrikoje, Vergų krante (dabartinių Togo ir Benino teritorijoje), klestėjusi XIII–XV a. Ją sukūrusi tauta vadinama adžais. To paties pavadinimo buvo ir šios valstybės sostinė, dabar nedidelis kaimelis Benino ir Togo pasienyje.
Istorija
Tado buvo pirmoji gbe tautų sukurta valstybė, šioms tautoms migruojant į vakarus, iš Ketu apylinkių. Apie XIII a. jie įkūrė Tado sostinę Ezame (dabar Tado kaimelis netoli Tahuno). Legenda pasakoja, kad visam miesteliui susirgus, čia atsikėlė žiniuonis Togbui-Anyi, kuris išgydė visus žmones ir tapo pirmuoju karaliumi.
Iš Tado save kildina visos Vergų kranto tautos. Dalis išeivių iš Tado migravo į vakarus, kur sukūrė Notsės valstybę. Ji tapo eve tautos pradžia. Kiti išeiviai migravo į pietryčius, kur davė pradžią fonų tautybei. Dar viena dalis pietuose įkūrė Ardros karalystę, kuri ilgainiui perėmė hegemoniją Vergų krante ir paveldėjo Tado karalystės dinastiją.
Iš Ardros kilo kitos trys karalystės Vergų kranto pietinėje dalyje. Minima, kad XVII a. trys broliai įsikūrė skirtingose vietovėse. Kokponas liko valdyti Aladoje (Ardroje), Doaklinas įkūrė Abomėjų (Dahomėjos sostinę), o Teagdanlinas – Adžačę.
Tado kaimelis su išlikusiais valdovų rūmais ir dinastija (šiuo metu valdo 186-as valdovas), iki šiol yra šventa vieta visiems adžų tautos atstovams. Šie renkasi į didžiausią tautos šventę, kuri skirta paminėti pirmąjį karalių.
