![]()
|
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.
|
56°09′28″š. pl. 25°17′12″r. ilg. / 56.1579°š. pl. 25.2867°r. ilg. / 56.1579; 25.2867
Suvainiškio geležinkelio stotis – buvusi stotis į rytus nuo Suvainiškio miestelio, dabartinės Latvijos teritorijoje, Bryvzemniekų kaime prie buvusio Skapiškio–Suvainiškio geležinkelio. Dalis Suvainiškio buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijos teritorijoje už Neretos upės.[1]
Istorija
1914–1916 m. vokiečių kariuomenė strateginiais tikslais nutiesė 41 km ilgio siaurąjį geležinkelį tarp Skapiškio ir Suvainiškio, kuris vėliau jis buvo pratęstas iki Neretų, bet keleiviniai traukiniai iki ten nevažinėjo. Nors buvo sakoma ir rašoma „Geležinkelio ruožas Skapiškis–Suvainiškis“, bet Lietuvoje Suvainiškio jis nesiekdavo – toji stotelė žemėlapiuose žymima buvusi Latvijos teritorijoje, prie pat sienos su Lietuva, į rytus nuo Suvainiškio kitame Neretos upės krante.[2][3] Lietuvoje paskutinė buvo Taručių geležinkelio stotelė. Pradžioje geležinkelis buvo naudojamas daugiau karo tikslams ir kroviniams, ypač medienai bei žemės ūkio produkcijai, iš Suvainiškio, Panemunio ir Pandėlio apylinkių atvežti iki Skapiškio geležinkelio stoties, iš kur plačiuoju geležinkeliu būtų galima gabenti į Vokietiją. Tiesiant geležinkelį buvo labai skubėta, tad gana greit sankasą teko remontuoti.
1918 m. atkūrus Lietuvos ir Latvijos valstybes, geležinkelis suremontuotas, pradėtas naudoti keleivių pervežimams. Nustačius Lietuvos–Latvijos sieną, Suvainiškio stotis atsidūrė Latvijos teritorijoje, todėl keleiviniai traukiniai kursavo iki Suvainiškio II stoties, kuri buvo ~1,5 km nuo Suvainiškio, Taručių kaime. Keleivinio susisiekimo tarp abiejų valstybių per visą geležinkelio gyvavimo laikotarpį nėra buvę, mat ir tiltas per Neretą buvo išardytas.[4] 1952 m. ruožas tarp Suvainiškio II ir Neretų išardytas.[5]
Šaltiniai
