56°09′š. pl. 25°17′r. ilg. / 56.15°š. pl. 25.28°r. ilg. / 56.15; 25.28
Suvainiškio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Istorija
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Panemunio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Pandėlio rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Naujasodės apylinkės ir dalis Čedasų apylinkės, o dalis Suvainiškio apylinkės prijungta prie Aukštadvario apylinkės. 1960 m. prijungta dalis Aukštadvario apylinkės. 1975 m. sausio 29 d. Suvainiškio apylinkė prijungta prie Panemunio apylinkės.
Apylinkės istorija
|
Data |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Ūkio subjektai |
Gyvenvietės
|
1954-05-25 (Išsamiau) |
|
|
„Suvainiškio“ ir „Vilkolių“ kolūkiai [3] |
|
1959 m. (Išsamiau) |
68,04 |
1274 ([4]) |
„Suvainiškio“ kolūkis, „Vilkolių“ kolūkis [5] |
1 miestelis, 16 kaimų, 11 vienkiemių, 1 glžk. stotis
|
1970-01 (Išsamiau) |
|
940 |
|
1 miestelis, 21 kaimas, 7 viensėdžiai, 1 kaimo dalis [6]
|
1972-10-01 (Išsamiau) |
75,3 |
|
Suvainiškio kolūkis [7] |
1 miestelis (Suvainiškis), 17 kaimų, 2 kaimų dalys
|
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 120
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 32–33
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 296
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 458 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 212.