Simpatinė nervų sistema – vegetacinės nervų sistemos dalis, dar kitaip vadinama „kovos arba pabėgimo“ (angl. fight or flight), nes ji atsakinga už organizmo išsaugojimą grėsmės metu: jeigu kas nors puola, iš antinksčių į kraują patenka adrenalinas, kuris paruošia organizmą kovai ar greitam pasitraukimui iš grėsmingos situacijos.
Taip pat simpatinė nervų sistema dalyvauja homeostazės palaikyme. Nervinių signalų siuntime simpatinėje nervų sistemoje dalyvauja dviejų rūšių neuronai: preganglioniniai ir postganglioniniai. Trumpesnieji preganglioniniai neuronai driekiasi nuo nugaros smegenų regiono iki paravertebralinių nervinių mazgų, kur sudaro sinapsę su postganglioniniais neuronais. Nuo ten ilgi postganglioniniai neuronai tęsiasi per didžiąją kūno dalį. Impulsai keliauja simpatine nervų sistema dvikrypčiu srautu. Jie gali vienu metu paskatinti pokyčius skirtingose kūno dalyse. Ši sistema taip pat gali pagreitinti širdies ritmą, praplėsti bronchus, sumažinti storosios žarnos judesius, susiaurinti kraujagysles, pagreitinti peristaltiką stemplėje, išplėsti akių vyzdžius, pašiaušti odos plaukus, padidinti prakaitavimą ir kraujospūdį.
Simpatinė nervų sistema svabi ir reguliuojant organizmo homeostazę. Išeinančių iš jos skaidulų pluoštai įnervuoja beveik kiekvienos organų sistemos audinius ir yra atsakingos bent už keletą reguliacinių funkcijų juose, pavyzdžiui, už vyzdžių diametrą, virškinamojo trakto motoriką, šlapimo sistemos produktų išskyrimą ir kt.
Geriausiai simpatinė nervų sistema žinoma dėl jos funkcijos nervinio – hormoninio atsako (dar kitaip vadinamo „kovos ar pabėgimo“) į stresą reguliavime. Preganglioninės simpatetinės skaidulos, kurios baigiasi antinksčių šerdinėje dalyje (gali būti ir kitos simpatinės skaidulos), išskiria acetilcholiną, kuris aktyvuoja adrenalino sekreciją, mažesniu mastu ir noradrenalino. Todėl šitas atsakas, kuris veikia pirmiausiai širdies ir kraujagyslių sistemą, yra siunčiamas impulsais per simpatinę nervų sistemą ir taip pat netiesiogiai per katecholominus, kuriuos išskiria antinksčių šerdinė dalis.
Simpatinės nervų sistemos sužadinimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą odoje, virškinimo trakte ir inkstuose. Taip nutinka dėl to, jog postganglioniniai simpatiniai neuronai išskiria noradrenaliną, kuris aktyvuoja alfa-1 adrenergetinius receptorius. Šie receptoriai egzistuoja visose kraujagyslėse, bet yra inhibuojami ir jų pusiausvyra palaikoma beta-2 adrenergetinių receptorių skeleto raumenyse, širdyje, plaučiuose ir smegenyse per simpatinį-antinksčių atsaką. Taigi viso to efektas yra toks, jog kraujas išnešamas iš tų organų, kurių nereikia greitam organizmo gelbėjimuisi, ir padidėja kraujo tėkmė į organus, galinčius dalyvauti intensyvioje fizinėje veikloje.
Pagrindinių funkcijų santrauka
