Senusretas I (Senusretas Cheperkara, pagal graikus − Sesostris I, valdė apie 1971–1926 m. pr. m. e.) – antrasis dvyliktosios Egipto dinastijos faraonas.
Faraono Amenemio I ir karalienės Nehru-Tathenės sūnus. Buvo tėvo koregentu iki 10 metų laiko, vykdė karines kampanijas Nubijoje, kur įkūrė egiptiečių garnizoną Bucheno tvirtovėje. Tėvas buvo nužudytas sąmokslininkų, kai Senusretas buvo karo žygyje Libijoje. Jo įžengimo į sostą aplinkybės aprašytos „Sinuhės istorijoje“. Norėdamas sutvirtinti valdžią Senusretas išplatino „Amenemio instrukcijas“ − tėvo sudarytą dokumentą apie savo padarytus gerus darbus ir ginantį Senusreto teisę į sostą. Senusretas I tęsė tėvo pradėtą Nubijos nukariavimą. Įkūrė karinę bazę Elefantine, kurio valdytojas buvo atsakingas už Žemutinės Nubijos valdymą. Iš Nubijos gabenti auksas, varis, ametistas, dioritas. Jo armija pasiekė III Nilo slenkstį.
Faraonas palaikė taikingus prekybinius santykius su valstybėmis Palestinoje ir Sirijoje. Likus trejiems metams iki mirties pripažino Egipto koregentu savo sūnų Amenemį II. Žinomos statybos: Sati šventyklos Elefantine, Edfu, Hierakonpolyje, El-Kabe; Monto šventyklą Tode; daugybę statinių Karnake, Denderoje, Abydose ir kitose vietose. Pastatė laidojimo kompleksą ir piramidę Lište, 2 km nuo Amenemio I piramidės. Senusreto I piramidę supo 9 mažesnės karalienių ir princesių piramidės. Naujosios karalystės laikotarpiu Senusretas I buvo sudievintas ir garbinamas kaip Tėbų nekropolio dievas-saugotojas.
