Salinė lapė

Urocyon littoralis
Salinė lapė (Urocyon littoralis)
Apsaugos būklė
Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Plėšrieji žinduoliai ( Carnivora) Šeima: Šuniniai ( Canidae) Triba: Lapės ( Vulpini) Gentis: Pilkosios lapės ( Urocyon) Rūšis: Salinė lapė ( Urocyon littoralis)
Binomas
Urocyon littoralis Baird, 1857

Salinė lapė^[2] (Urocyon littoralis) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Endeminis netoli Kalifornijos krantų esančiose Kanalo salose – Santa Katalinos, San Klementės, San Nikolaso, San Migelio, Santa Kruso ir Santa Rosos.^[3]

Salinė lapė primena nykštukinę pilkąją lapę ir yra mažiausia iš JAV gyvenančių lapių. Kūno ilgis iki uodegos galo 59–79 cm, aukštis ties pečiais 12–15 cm, sveria ~2 kg. Kailis pilkšvai baltas, su cinamoniniu poplaukiu šonuose bei balkšva, geltona ir geležies spalvos papilve. Uodega su juodu dryžiu.^[3]

Patelė jauniklius išnešioja per 50–63 dienas, vadą sudaro 2–3 (retai nuo 1 iki 5) jaunikliai. Patelė jauniklius atsiveda užimtoje slėptuvėje – urve, drevėje, landoje tarp uolų, krūmuose, žmogaus pastatytuose statiniuose. Lapiukai gimsta akli, žindomi 7–9 savaites.^[3]

Salinės lapės gyvena visuose Kanalo salų kraštovaizdžiuose – pievose, krūmynuose, čiaparalėje, kopose, miškuose, pajūryje, tarp uolų, pelkėse. Gyvena pavieniui, aktyviausios naktimis, bet dažnai sutinkamos ir dieną. Maitinasi viskuom – daugiausia vabzdžiais ir vaisiais, taip pat pelėmis, paukščiais, driežais, varlėmis, sraigėmis, žmonių paliktomis šiukšlėmis.^[3]

Kanalo salų indėnai salines lapes gerbė, jos buvo svarbios jų mitologijoje, atliko toteminę funkciją. Jų kailis naudotas strėlinėms, kepurėms, užklotams, ritualiniams galvos apdangalams gaminti. Neretai laikytos kaip naminiai gyvūnai.^[3]

Salinių lapių populiacija maža (~1000), labai jautri ligoms, buveinių kaitai. XX a. pab. sparčiai nyko dėl buveinių mažėjimo, konkurencijos su katėmis, atneštinių ligų, žūčių po automobilių ratais.^[3] Šias lapes ypač medžioja kilnieji ereliai.^[4] XXI a. pr., pradėjus šių lapių intensyvią apsaugą, populiacija atsistatė.^[5]

• 
  Santa Katalinos salos lapė
• 
  Santa Kruso salos lapė
• 
  Patelė su jaunikliu
• 

Šaltiniai

1. „IUCN Red List - Urocyon littoralis“. IUCN Red list.
2. Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
3. Urocyon_littoralis,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
4. Roemer, G. W.; Donlan, C. J. & Courchamp, F. (2002). „Golden eagles, feral pigs, and insular carnivores: How exotic species turn native predators into prey“. Proceedings of the National Academy of Sciences, USA. 99 (2): 791–796.
5. „Catalina fox population stabilizes, still endangered“ Archyvuota kopija 2013-03-27 iš Wayback Machine projekto.. abc7.com. KABC-TV/DT.

Vikiteka: Salinė lapė – vaizdinė ir garsinė medžiaga