| Romualdas Grigas
|
| Gimė
|
1936 m. sausio 25 d. (88 metai)
Asteikiai
|
| Sutuoktinis (-ė)
|
Zita Grigienė
|
| Vaikai
|
Arvydas Grigas,
Eimantas Grigas
|
|
|
| Veikla
|
sociologas, publicistas, prozininkas
|
| Partija
|
SSKP
|
|
|
| Alma mater
|
1959 m. Maskvos žemės ūkio akademija
|
Romualdas Grigas (g. 1936 m. sausio 25 d. Asteikiuose, Radviliškio rajonas) – Lietuvos sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
Biografija
1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą. 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje baigė ekonomiką. 1959–1965 m. Bartkuškio (Širvintų rajonas) žemės ūkio technikumo steigėjas ir direktorius. 1960–1962 m. LSSR žemės ūkio ministerijos Kadrų rengimo valdybos vyr. inspektorius. 1965 m. Maskvoje baigė aspirantūrą ir apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1965–1968 m. Aštriosios Kirsnos (Lazdijų rajonas) atraminio parodomojo ūkio direktorius. 1968–1970 m. LSSR MA Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1970–1977 m. Istorijos instituto mokslo darbuotojas. 1977–1995 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Valdymo sociologinių problemų skyriaus vadovas. 1978–1999 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1980 m. Sociologinių tyrimų institute Maskvoje apgynė habilituoto mokslų daktaro laipsnį.[1] Nuo 1988 m. profesorius.
1991 m. išrinktas LMA nariu ekspertu. 1995–2002 m. Filosofijos ir sociologijos instituto socialinės organizacijos skyriaus vadovas. Nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto, nuo 1996 m. Vilniaus pedagoginio universiteto, 1996–1999 m. Vytauto Didžiojo universiteto, 1998–2001 m. Lietuvos teisės universiteto dėstytojas. 1998 m. Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių Tautų narys. Nuo 2002 m. Socialinių tyrimų instituto bendradarbis. 2003 m. LMA narys korespondentas.[2][3]
1992–2001 m. Lietuvos sociologų draugijos prezidentas, nuo 2001 m. garbės prezidentas. 1996–2003 m. žurnalo „Filosofija. Sociologija“ vyr. redaktorius. 2000–2003 m. Lietuvos pilietinių organizacijų Forumo organizatorius ir pirmininkas, nuo 2003 m. garbės prezidentas, XXVII knygos mėgėjų draugijos narys. Tęstinių mokslinių leidinių „Tautos akiračiai“ (leistas 1993–1994 m.), „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (2000–2002 m.) vienas steigėjų. Parašė apsakymų.[4][5]
Žmona Zita, sūnūs Arvydas ir Eimantas.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos kryptys: socialinė filosofija, socialinė antropologija, sociologija (socialinė organizacija, socialiniai procesai), lietuvių tautos socialinė organizacija ir jos sociodinamika. Sukūrė teorinio ir metodologinio pobūdžio sociologinių koncepcijų: socializacija ir kintančios jos struktūros šeimoje, socialinės įtampos laukai, kokybinių struktūrų metodas, tautos socioetnogenezė, civilizacinė negalia ir kitos.
Bibliografija
- Pusiausvyros beieškant, 1974 m.
- Sociologija kiekvienam, 1974 m.
- Darbininkas ir įmonė (su kitais), 1974 m.
- Žmogus dabarties pasaulyje, 1978 m.
- Asmenybė. Kolektyvas. Gyvenimo būdas (su kitais), 1980 m.
- Įmonės socialinė organizacija ir jos funkcijos, 1980, rusų k.
- Socialinė adaptacija pramonėje (su kitais), 1982 m.
- Medaus skonis, apsakymų rinkinys, 1987 m.
- Šeima ir dabarties pasaulis, 1988 m.
- Degantis sniegas, apysaka, 1989 m.
- Pralaimėjęs Kainas, 1991 m.
- Tautos savigyna, 1993 m.
- Tautos likimas, 1995 m.
- Prolegomenai: politikui ir piliečiui, 1997 m.
- Socialinių įtampų Lietuvoje laukai: kritinė sociologinė XX a. pabaigos panorama, 1998 m.
- Sociologinė savivoka: specifika, metodai, lituanizacija, 2001 m.
- Tautinė savivoka, 2001 m.
- Arvydas: Netekties įprasminimas, arba Dokumentuotas liudijimas apie nūdienos gyvenimą…, 2001 m.
- Lietuvių tautos išlikimo drama, 2013 m.
Įvertinimas
Šaltiniai
