Rokantiškės šiaurėje ribojasi su Mileišiškių ir Didžiųjų Pupojų sodais, rytuose – su Naująja Vilnia ir Mažaisiais Pupojais (iki Šiaurės, Kojelavičiaus g.), pietuose Barsukynės miško atskirtos nuo Kučkuriškių (nors anapus Batoro gatvės ir Vilnios esantys miškai su Rokantiškių piliakalniu ir piliaviete bei Rokantiškių tvenkiniu taip pat priskiriami šiai miesto daliai), pietvakariuose (Viršupio g.) ribojasi su Lyglaukiais, vakaruose – su Sapiegine (Iškartomis). Kaimiškoji Rokantiškių dalis yra toliau pietuose, nuo Vilniaus miesto Rokantiškių atskirta neseniai kolūkio vietoje iškilusio Strielčiukų rajono. Plačiąja prasme Rokantiškėmis vadinama visa teritorija tarp Antakalnio ir Naujosios Vilnios.
Kryžius RokantiškėseRokantiškių sodai. SB „Elfa“
Istorija
Rokantiškių kapinės
XVI a. metraščiuose yra padavimų apie tai, kad Rokantiškėse pilį XI–XII a. buvo pastatęs kunigaikštis Alšis. Nuo 1506 m. Lietuvos Metrikos aktuose minimas Rokantiškių valsčius (o pačios Rokantiškės vadinamos karaliaus nuomojama žeme), 1798 m. šaltiniuose minimas Rokantiškių kaimas ir dvaras (iš viso buvo 146 gyventojai, 9 kiemai, 5 kampininkai). 1636 m. pastatytas popieriaus fabrikėlis.
Po 1860 m. įkurta Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje dvaro palivarko rytinėje pusėje pradėjo kurtis ir būsimoji Naujoji Vilnia. Pačios Rokantiškės buvo kaimas ir valstybinis dvaras Mickūnų valsčiuje.[3]
1931 m. Rokantiškių sodyboje gyveno 28 žmonės.[4]1968 m. prie Rokantiškių prijungtas Klonių kaimas.[5]
Susisiekimas
Rokantiškes aptarnauja daugiausia 115 maršruto autobusai bei 119 maršruto mikroautobusai, iki kapinių veža 37 maršrutas, ties Kučkuriškėmis – 27 maršrutas, o prie piliakalnio – 74 maršrutas.
