Respublikonų liaudies partija

Respublikonų liaudies partija Cumhuriyet Halk Partisi
Trumpinys	CHP (turkų k.) RPP (anglų k.)
Lyderis	Özgür Özel
Generalsekretorius	Selin Sayek Böke
Atstovas spaudai	Deniz Yücel
Įkūrėjas	Mustafa Kemal Atatürk
Įkurta	1919 m. rugsėjo 7 d. (1919-09-07) (kaip pasipriešinimo organizacija) 1923 m. rugsėjo 9 d. (1923-09-09) (kaip politinė partija) 1992 m. rugsėjo 9 d. (1992-09-09) (atkūrimas ir dabartinė forma)
Uždrausta	1981 m. spalio 16 d. (1981-10-16) (atkurta 1992 m.)
Pirmtakė	Sąjungos ir pažangos komitetas[1][2][3] (de facto) Nacionalinių teisių gynimo asociacija
Įpėdinė	Populistų partija (1983–1985) Socialdemokratų partija (1983–1985) Demokratinė kairioji partija (1985–dabar)
Būstinė	Anadolu Bulvarı No: 12, Çankaya, Ankara
Studentų organizacija	Halk-Lis (Halkçı Liseliler)
Jaunimo organizacija	Respublikonų liaudies partijos jaunimas
Moterų sparnas	CHP Kadın Kolları
Nevyriausybinė organizacija	Atatiurkistų minties asociacija (neoficiali) SODEV (neoficiali)
Narių skaičius (2024)	1 428 800[4]
Politinė ideologija	Kemalizmas[5][6] Socialdemokratija[7][8] Proeuropietiškumas[9]
Politinė pozicija	Centro kairė
Nacionalinė narystė	Tautos aljansas (2018–2023)
Europos narystė	Europos socialistų partija (partneriai)
Tarptautinė narystė	Pažangusis aljansas Socialistų Internacionalas Istoriškai: Radikalų Internacionalas[10] (partneriai)[11]
Spalvos	Raudona
Šūkis	Our work is Türkiye
Didžioji nacionalinė asamblėja	128 / 600
Turkijos metropolinės savivaldybės	14 / 30
Provincijos	21 / 51
Rajono savivaldybės	314 / 922
Belde savivaldybės	61 / 388
Partijos vėliava
Svetainė
chp.org.tr

Respublikonų liaudies partija (turk. Cumhuriyet Halk Partisi, CHP) – viena pagrindinių Turkijos politinių partijų.

Istorija

Įkurta 1985 m., susijungus 1923 m. Mustafos Kemalio (K. Atatiurko) įkurtai Liaudies respublikonų partijai (LRP) ir Socialinės demokratijos partijai (SDP).

Liaudies respublikonų partija buvo valdžioje nuo Osmanų imperijos žlugimo iki Turkijos respublikos sukūrimo. 1920–1923 M. Kemalis vadovavo Turkijos parlamentui, kuris paskelbė šalies nepriklausomybę. 1923–1938 m. valstybei vadovavo M. Kemalis, po jo mirties – 1938–1950 m. šalies prezidentas ir partijos lyderis buvo Ismetas Inenius, 1923–1937 m. buvęs premjeru. Jis taip pat vadovavo vyriausybei po 1960 m. valstybės perversmo 1961–1965 m. 1946 m. partija pralaimėjo pirmuosius daugiapartinius rinkimus, bet 1950 m. atsikovojo pozicijas.

1971–1973 m. buvo sudaryta koalicinė N. Erimo vyriausybė. 1973–1975 m. koaliciniam kabinetui bei 1975–1980 m. keliems trumpalaikiams kabinetams vadovavo partijos lyderis B. Edževitas. 1977 m. rinkimuose LRP buvo gavusi 41 1 % balsų. 1978 m. LRP tapo tikruoju SI nariu.

1980 m. rugsėjo 12 d. įvykus kariniam perversmui, B. Edževitas buvo suimtas, partija, tuo metu turėjusi 600 000 narių, uždrausta.

1983 m. LRP atnaujino veiklą, tačiau iš partijos išėjo dalis kairiųjų su B. Edževitu. Po susijungimo ir Turkijos respublikos liaudies partijos įkūrimo narių skaičius išaugo, tačiau 1987 m. rinkimuose ji gavo 24,8 % balsų ir 99 parlamento mandatus.

2002 m. rinkimuose buvo laimėjusi 178 vietas, 2005 m. gavo 154 vietas 550 vietų parlamente ir liko opozicijoje.

1986 m. SI konsultacinis, 1989 m. tikrasis narys.

Vadovai

Partijos pirmininkai:

• 1938 m. – Ismetas Inenius,
• 1966 m. – Bulentas Edževitas,
• 1973 m. – Orchanas Eijuboglu,
• 1979 m. – Mustafa Ustundagas,
• 1992 m. – Denizas Baikalas.

Šaltiniai

1. Yenen, Alp (2018). „Elusive forces in illusive eyes: British officialdom's perception of the Anatolian resistance movement“. Middle Eastern Studies. 54 (5): 788–810. doi:10.1080/00263206.2018.1462161. hdl:1887/74261. S2CID 150032953.
2. Zürcher, Erik J. (1992). „The Ottoman Legacy of the Turkish Republic: An Attempt at a New Periodization“. Die Welt des Islams. 32 (2): 237–253. doi:10.2307/1570835. ISSN 0043-2539. JSTOR 1570835.
3. Üngör, Uğur Ümit (2008). „Geographies of Nationalism and Violence: Rethinking Young Turk 'Social Engineering'“. European Journal of Turkish Studies. Social Sciences on Contemporary Turkey (anglų) (7). doi:10.4000/ejts.2583. ISSN 1773-0546.
4. „Cumhuriyet Halk Partisi“ (turkų). Turkijos kasacinis teismas. Nuoroda tikrinta sausio 10, 2022.
5. Liza Mügge (2013). „Brussels Calling: The European organisation of migrants from Turkey“. In Dirk Halm; Muhittin Öztürk (eds.). Migration and Organized Civil Society: Rethinking National Policy. Routledge. p. 167.
6. „Chp Parti Tüzüğü“ (PDF). 16 March 2019. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 16 March 2019. Nuoroda tikrinta 9 April 2023. Başlık 10: "Cumhuriyet Halk Partisi, programındaki anlamlarıyla Atatürkçülüğün "Cumhuriyetçilik, Milliyetçilik, Halkçılık, Devletçilik, Laiklik, Devrimcilik" ilkelerine bağlıdır."
7. „Cumhuriyet Halk Partisi – Parti İçi Eğitim Birimi“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2 July 2015. Nuoroda tikrinta 8 May 2022.
8. „The Republican People's Party (CHP) is Complicit in the Erosion of Democracy in Turkey“. Georgetown Journal of International Affairs (amerikiečių anglų). 6 August 2020. Suarchyvuota iš originalo 1 February 2022. Nuoroda tikrinta 1 February 2022.
9. Alfred Stepan; Ahmet T. Kuru, eds. (2012). „The European Union and the Justice and Development Party“. Democracy, Islam, and Secularism in Turkey. Columbia University Press. p. 184, paragraph 2.
10. „International Entente of Radical and Similar Democratic Parties“. LONSEA – League of Nations Search Engine. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
11. „Cumhuriyet Halk Partisi'nin diğer ülke partileriyle ilişkisi (1923–1950) / Relationship of Republican People's Party with parties from other countries (1923–1950)“. tez.yok.gov.tr. Nuoroda tikrinta 2023-11-26.

Nuorodos

• Oficiali svetainė (turkų k.)