Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas (čeč.КъадиргӀеран Ахьмад-Хьаьжин Рамзан, rus.Рамзан Ахматович Кадыров, g. 1976 m. balandžio 5 d.) – Čečėnijos politinis veikėjas, faktinis Rusijai pavaldžios Čečėnijos Respublikos vadovas nuo 2007 m.[1]
Čečėnijos vadovu tituluojamas nuo 2011 m. spalio 5 d., nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 5 d. buvo Čečėnijos prezidentu. Prezidento postą panaikinus, Kadyrovas tapo „valstybės galva“. Nuo 2006 m. kovo 4 d. iki 2007 m. spalio 10 d. vadovavo respublikos vyriausybei.
R. Kadyrovo vadovavimo metais atstatytas visiškai sugriautas Grozno miestas, tačiau jo valdžia remiasi griežta autokratija, masiniais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant žmogaus teisių gynėjų, kritikų bei jų giminaičių grobimus, žudymus ir kankinimus Čečėnijoje ir už jos ribų[3][4], bei korupcija.[5][6][7] Pats Čečėnijos vadovas viešai tokius kaltinimus neigia.[8][9][10][11][12][13]
Ramzanas Kadyrovas gimė 1976 m. balandžio 5 d. Achmat Jurto kaime.
Jis buvo antrasis Achmato Kadyrovo (1954–2004 m.)[24], buvusio čečėnų separatistų muftijaus, Antrojo Čečėnijos karo metu perėjusio į Rusijos pusę, sūnus. Motina - Ajamani Kadyrova (g. 1953 m.) Kadyrovas turėjo vyresnįjį brolį Zelichmaną 1974–2004 m.)[24] ir vyresnes seseris Zargan (g. 1971 m.) ir Zulaj (g. 1972 m.).[25]
Pirmojo Čečėnijos karo metu kartu su tėvu buvo čečėnų separatistų gretose ir kovojo su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.[2] 1999 m. rudenį, Čečėnijoje augant vahabizmo įtakai, kartu su tėvu perėjo į Rusijos Federacijos pusę. 2000 m., Rusijai Achmatą Kadyrovą paskyrus Čečėnijos laikinosios administracijos vadovu, Ramzanas vadovavo jo tėvui pavaldžioms saugumo tarnyboms.[27]
Nepaisant Čečėnijos buvimo Rusijos sudėtyje, regionas yra išlaikęs gan plačią autonomiją. Rusijos opozicionieriaus Iljos Jašino teigimu, Ramzanas Kadyrovas šalyje yra įvedęs Šariato teisę, turi iš maždaug 30 000 kovotojų sudarytą kovotojų armiją, be Maskvos žinios prisideda prie žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų ir politinių oponentų žmogžudysčių.[29][30]
Savo tariamą nepriklausomybę nuo Maskvos yra bandęs įrodyti skambiais pareiškimais. 2015 m. Kadyrovas buvo davęs nurodymus čečėnų saugumo pajėgoms „atidengti ugnį“ į policininkus, jei šie būtų į Čečėniją atsiųsti iš kitų federalinių subjektų.[31][32][33] Kadyrovo žodžiais: „Norėčiau oficialiai pareikšti: atidenkite ugnį, jei kas nors iš Maskvos ar Stavropolio, nesvarbu iš kur, čia pasirodytų be jūsų žinios. <...> Jei esate savo teritorijos valdovai, privalote ją kontroliuoti.“[31]
2017 m. rugsėjį Kadyrovas pasmerkė musulmonų rohinjų mažumos persekiojimą Mianmare ir suorganizavo eitynes rohinjams palaikyti Grozne.[34] Kadyrovas pažadėjo nepalaikyti Rusijos Federacijos pozicijos, jei Rusija parems Aung San Su Dži vyriausybę Mianmare.[35]
2022 m. R. Kadyrovas ne kartą kritikavo Rusijos karines pajėgas, kad šios esą nededa pakankamai pastangų invazijos į Ukrainą metu.[36][37]
2023 m. sausio mėn. R. Kadyrovas savo kalboje, kurioje eilinį kartą išreiškė paramą Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, sukritikavo Lenkiją ir kitas Europos šalis, kad šios nerėmusios Čečėnijos, kai ši kovojo už savo nepriklausomybę.[38]
↑Stepanenko, Kateryna; Hird, Karolina; Mappes, Grace; Wolkov, Nicole; Barros, George; Clark, Mason. „Russian Offensive Campaign Assessment, June 12, 2023“. Institute for the Study of War (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-13.
↑ 24,024,1Речкалов, В. Умер старший сын Ахмата Кадырова Зелимхан. Известия .
↑Алленова, О. Завари потихоньку калитку // Коммерсантъ-Власть.