Dėl raštrakutų dinastijos kilmės yra daug diskusijų. Spėjama, kad tai nebuvo vietinė, t. y. kanadų dinastija, o atėjusi iš šiaurės. Iš pradžių jie buvo Čalukjų vasalais Berare, Gudžarate ir Nasike. Dinastijos įkūrėjas Dantidurga 753 m. sukilo šiaurinėse Čalukjų imperijos teritorijose ir sumušė jų armiją.
Jo artimiausi įpėdiniai užvaldė visas buvusias Čalukjų imperijos teritorijas, taip pat pajungė ir daugiau teritorijų, padarydami Karnataką galingiausia Indijos jėga. 800 m. jų armija veržėsi į Šiaurės Indiją, nugalėjo Palų dinastiją ir Pratiharus.
Nepaprastai suklestėjo raštrakutų architektūra, kuri pasiekė didžiausią suklestėjimą. Čia buvo pastatyti tokie šedevrai, kaip Kailasantos šventykla, Eloros šventykla ir kt.
Valdovai
Dantidurga (735–756)
Krishna I (756–774)
Govinda II (774–780)
Dhruva Dharavarsha (780–793)
Govinda III (793–814)
Amoghavarsha I (814–878)
Krishna II (878–914)
Indra III (914–929)
Amoghavarsha II (929–930)
Govinda IV (930–936)
Amoghavarsha III (936–939)
Krishna III (939–967)
Khottiga Amoghavarsha (967–972)
Karka II (972–973)
Indra IV (973–982)
Dinastijos pabaiga
Valdantt Krišnai II, imperija patyrė žymių pokyčių, nes rytuose ėmė kilti Rytų Čalukjai, iki tol buvę priklausomi nuo Raštrakutų. Jie stipriai apkarpė imperijos teritorijas. Ir nors vėliau buvo ne kartą atstatoma galybė, imperija ėmė silpti. Joje atgijo senoji dinastija, Čalukjai, kurie nuvertė raštrakutų valdžią ir sukūrė Vakarų Čalukjų imperiją.
