Pėteris Šmitas (Pēteris Šmits, 1869 m. gruodžio 25 d. Raunoje, Cėsių raj. – 1938 m. birželio 5 d. Rygoje) – žymus latvių kalbininkas, tautosakininkas, etnografas, mitologas.[1][2]
Biografija
Baigęs Peterburgo universiteto svetimų kalbų skyrių, 1886–1899 m. Kinijoje tęsė kinų kalbos studijas. 1899–1920 m. dėstė Vladivostoko Tolimųjų Rytų institute (nuo 1918 m. universitete). Nuo 1907 m. profesorius. Nuo 1920 m. dėstė Latvijos universitete.
Kūryba
P. Šmito pastangomis parengti ir išleisti visi pagrindiniai senųjų latvių mitologijos šaltinių bei tautosakos rinkiniai. „Latvių mitologijoje“ (1918 m., antras leidimas 1926 m.) lygino lietuvių ir latvių dievus, „Baltų filologijos įvade“ (1936 m.) aptarė lietuvių kalbą ir jos tarmes, senuosius lietuvių raštus.
Parašė „Kalbotyros įvadą“ (1934 m.) darbų apie mandžiūrų mongolų, kinų ir kt. kalbas. Parengė rinkinį „Latvių pasakos ir padavimai“ (1925–1937 m., 15 t.), „Latvių dainos“ (1936–1939 m., 4 t.), „Latvių liaudies tikėjimai“ (1940–1941 m., 4 t.). Paskelbė straipsnių apie lietuviškus motyvus latvių liaudies dainose (išsp. 1924 m.).
Šaltiniai
