Puntukas su S. Dariaus ir S. Girėno bareljefais (skulptorius Bronius Pundzius, 1943 m.)
Puntukas yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. Pagal 2021 m. Lietuvos geologijos tarnybos informaciją akmens masė yra 446 tonos[3], nors VLE nurodo 400,[2] o daugelis kitų šaltinių – 265.[4][5][6]
Pagal petrologinę sudėtį Puntukas – pilkai rausvos spalvos amfibolinis biotitinis granitas (jame esama feldšpatų, kvarco, raginukės, biotito ir kitų mineralų kristalų); pagal struktūrą – rapakivis.[2]
Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Antrojo pasaulinio karo metu lakūnų reljefinių portretų kaldinimą Puntuko akmenyje organizavo Tomas Zauka, šiems darbams atlikti 1942–1943 m. surinkęs aukas.[7] Bareljefus ir žodžius 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų slapta iškalė skulptorius Bronius Pundzius su pagalbininkais, 10-ųjų skrydžio metinių proga.
Akmuo nuo pagonybės laikų buvęs religinių apeigų vieta.[5]
Kilmė
Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 15–24 tūkstančių metų pleistoceno laikotarpiu iš Suomijos ir Rusijos pasienyje esančio Vyborgo rapakivio masyvo.[2]
Pavadinimo kilmė ir padavimai
Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios,
Ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios
Puntuko vardo kilmė kartais siejama su žodžiu pusti (tapti neįprastai dideliu). Buožgalviai liaudies kartais vadinami „puntagalviais“.[9]
Pagal kitus aiškinimums, „Puntukas“ – tai žmogaus vardas. Viename iš padavimų pasakojama, kad Puntukas buvęs vyriausiojo kunigo ar bajoro, aukojusio ant akmens aukas, vardas.[2] Pagal kitą padavimą, akmuo pavadintas karžygio Puntuko vardu, kuris čia galbūt sudegintas.[5]
↑Baranauskas, Antanas (1869). „Anykščių šilelis“. Lithuanian Classic Literature Anthology. Institute of Scientific Society. Nuoroda tikrinta 2010-12-18.
