Psichiatrijoje taikomi preparatai, reguliuojantys sutrikusią medžiagų apykaitą galvos smegenyse ir skiriami psichikos sutrikimams gydyti, vadinami psichotropiniais vaistais.
Terminas psichotropinės medžiagos (sen. gr.τροπικός – 'keičiantis') plačiąja prasme reiškia tą patį, ką ir terminas „psichoaktyviosios medžiagos“ (kuriuo vadinami tiek psichotropiniai vaistai, tiek ir narkotinės medžiagos, pavyzdžiui, psichikos stimuliatoriai, haliucinogenai, opioidai).[2]
Neurotropinės medžiagos – didelė vaistinių preparatų grupė, daranti kokybinį poveikį centrinei ir periferinei nervų sistemoms. Neurotropinės medžiagos gali slopinti arba stimuliuoti nervinio susijaudinimo perdavimą, pamažinti arba padidinti periferinių nervinių galūnių jautrumą, daryti įtaką įvairiems sinapsių receptoriams.[3]
Klasifikacija
Rekreacinės medžiagos
Dauguma psichoaktyviųjų medžiagų vartojamos dėl jų poveikio nuotaikai ir pojūčiams, taip pat ir tos medžiagos, kurios dažnai vartojamos medicinoje, pavyzdžiui, psichiatrijoje. Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriami, pavyzdžiui, kofeinas, alkoholis, kokainas, LSD, nikotinas ir narkotinės kanapės.[4]