Pranas Hiksa (1897 m. gegužės 23 d. Verkių dvaras , dab. Vilniaus miesto dalis – 1966 m. balandžio 4 d. Kaune ) – Lietuvos inžinierius, lenktynininkas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas , kapitonas .
Biografija
Mokėsi Šiaulių gimnazijoje , Liepojos komercinėje mokykloje, 1915 m. rugpjūčio 6 d. baigė vairuotojų mokyklą Maskvoje .
Studijavo Maskvos komercijos institute, 1916 m. spalio 1 d. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę , tarnavo 23-ajame aviacijos būryje, dislokuotame prie Rygos . 1916 m. gruodžio 3 d. pasiųstas į Petrogrado karo aviacijos mokyklą Gatčinoje . 1917 m. vasario 17 d. suteiktas Rusijos kariuomenės praporščiko , 1917 m. rugsėjo 15 d. – paporučikio laipsnis. 1917 m. vasario 21 d. su grupe kitų mokinių pasiųstas tęsti karo aviacijos mokslų Didžiojoje Britanijoje . 1917 m. rugsėjo 7 d. baigė Karališkųjų oro pajėgų aviacijos mokyklą, įgijo aviacijos leitenanto laipsnį. Įvykus Spalio perversmui grįžo į Lietuvą.
1919 m. gegužės 15 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę .[ 1] Nepriklausomybės kovų metu atliko žvalgybinius skrydžius ties Panevėžiu , Ežerėnais (dab. Zarasai ), Utena , Suvalkais . 1919 m. lapkričio 22 d. suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, nuo lapkričio 27 d. – aviacijos mokomojo būrio viršininkas, nuo 1920 m. balandžio 16 d. – Oro (Pirmosios) eskadrilės vadas, nuo 1922 m. birželio 3 d. – kapitonas. Jo mokiniai: Jeronimas Garolis , Jurgis Dobkevičius , Antanas Gustaitis , Jonas Mikėnas , Leonardas Peseckas , Vsevolodas Šenbergas , Antanas Stašaitis , Simas Stanaitis , Vytautas Jablonskis , Jonas Liorentas , Česlovas Januškevičius .
Atminimo lenta Kaune, K. Donelaičio g. 5
1922 m. rugsėjo 25 d. iš kariuomenės paleistas tęsti studijų.1928 m. baigė studijas Prahoje , įgijo inžinieriaus specialybę. Grįžęs dirbo Kauno „Metalo“ fabrike, vyr. inžinierius. 1928–1940 m. Lietuvos aeroklubo viceprezidentas ir Lietuvos autoklubo narys. 1931 m. ir 1932 m. pirmųjų automobilių lenktynių „Aplink Lietuvą“ nugalėtojas.[ 2] 1934 m. ir 1935 m. dalyvavo tarptautiniame Monte Karlo ralyje.1935 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Lietuvos aeroklubo surengtame „Oro traukinyje " – parodomąjame skrydyje per Baltijos šalių sostines.[ 3]
1939 m. rugsėjo 18 d. – spalio 9 d. laikinai buvo mobilizuotas į Karo aviaciją ir paskirtas 1-ojo autobūrio vadu. Vėliau vėl dirbo inžinieriumi. 1961 m. gegužės mėn. išėjo į pensiją. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse .
Nuorodos
