Platėjos mūšis – paskutinis svarbus sausumos mūšis, įvykęs per Antrąją persų invaziją į Graikiją. Jis įvyko 479 m. pr. m. e. netoli Platėjos miesto Bojotijoje tarp graikų miestų valstybių, tarp kurių buvo Sparta, Atėnai, Korintas ir Megara, bei Kserkso Persų imperijos.
Praėjusiais metais paties Kserkso vadovaujama armija laimėjo Termopilų ir Artemisijaus mūšius, užėmė Tesaliją, Bojotiją, Atiką. Tačiau graikų laivynas netikėtai laimėjo Salamino mūšį ir Peloponesas liko neužkariautas. Kserksas su dauguma armijos atsitraukė, o jo generolas Mardonijus liko susidoroti su likusiais graikais.
479 m. pr. m. e. vasarą graikai surinko didžiulę armiją (to meto standartais) ir išžygiavo iš Peloponeso. Persai atsitraukė į Bojotiją ir prie Platėjos įkūrė stovyklą. Tačiau graikai nesiartino prie persų stovyklos, kur jų raiteliai turėjo pranašumą. Tokia padėtis truko 11 dienų. Bet kai graikai bandė atsitraukti sutrikus tiekimui, jų rikiuotė suiro. Manydamas, kad graikai atsitraukė, Mardonijus liepė juos persekioti, bet šie (t. y. atėniečiai, spartiečiai ir tegėjiečiai) sustojo ir kovėsi, o sunaikinę lengvai ginkluotus persų pėstininkus nužudė Mardonijų.
Dauguma persų buvo užspiesti savo stovykloje ir nužudyti. Sausumos armijos sunaikinimas, taip pat persų laivyno pralaimėjimas Mykalės mūšyje, teigiama, kad tą pačią dieną, užbaigė persų invaziją. Po šių įvykių graikai perėjo į puolimą. Nors Platėjos mūšis buvo lemiama pergalė, nei senovėje nei dabar jis nelaikomas labai svarbiu. Dėmesys tenka Atėnų pergalei Maratono mūšyje ir graikų pralaimėjimui Termopiluose.
Išnašos
