Pjetras Kavalinis (it. Pietro Cavallini, apie 1250–1330 m.) – italų viduramžių tapytojas ir mozaikininkas.
Biografija
Pjetras Kavalinis gimė apie 1250 m. tikriausiai Romoje. Tikriausiai anksčiausiai paminėtas 1273 m. spalio 2 d. dokumentuose. Jis laikomas vienu iš pirmųjų italų dailininkų, siekusių išsivaduoti iš bizantietiškų statiškų ir stilizuotų vaizdavimo formų. Jo anksčiausias darbas buvo freskos San Paolo Fuori le Mura bažnyčios navoje Romoje, atliktos apie 1277−1290 m. laikotarpyje. Šios freskos buvo nutapytos ant V a. ankstyvosios krikščionybės freskų siekiant jas „atnaujinti“. Šie darbai pražuvo 1823 m. gaisro metu. Iš išlikusių kopijų matyti, kad P. Kavalinis buvo reikšmingai paveiktas V a. freskų monumentalumo ir klasikinio (antikos) meno bruožų. Pasak Dž. Vazario, geriausiu P. Kavalinio darbu buvo freskos Santa Maria in Aracoeli bažnyčios apsidėje Romoje. Šios freskos buvo sunaikintos XVI a. antroje pusėje. Tai pačiai bažnyčiai P. Kavalinis sukūrė kitas freskas Šv. Paskualės koplyčioje, iš kurių 2000 m. aptikti Madonos su šventaisiais vaizdų fragmentai. Manoma, kad P. Kavalinis nutapė freską virš kardinolo Matejo d'Akvaspartos kapo ten pat ir kitas freskas San Giorgio in Velabro bažnyčioje.
1291 m. P. Kavalinis pradėjo mozaikų ciklą Santa Maria in Trastevere bažnyčioje, kuris rodo aiškias klasikinio meno įtakos apraiškas. Maždaug kiek vėliau jis sukūrė Paskutinio Teismo ir Apreiškimo freskas Santa Cecilia in Trastevere bažnyčioje. 1308 m. jis išvyko dirbti į Neapolį, pakviestas karaliaus Karolio II, kuris skyrė 30 aukso uncijų metinį užmkestį ir dar dvi uncijas namui išlaikyti. P. Kavalinio darbų išliko Neapolio Maria Donna Regina bažnyčioje. Apie 1315 m. jis buvo trumpam grįžęs dirbti į Romą ties San Paolo Fuori le Mura fasado dekoru (irgi pražuvo 1823 m. gaisre). P. Kavalinis mirė apie 1330 m. Vėliau Dž. Vazaris teigė, kad jis buvo Džoto mokiniu taip iškeldamas florentietį ir susidomėjimas P. Kavalinio kūryba buvo menkas. Prie to prisidėjo, kad kontrreformacijos metu daugelis Romos bažnyčių buvo pertvarkytos sunaikinant nemažai jo darbų. XX a. menotyrininkų požiūris į P. Kavalinį pasikeitė, jis laikomas vienu reikšmingiausių to meto italų dailininkų. Iškelta versija, kad jis galėjo nutapyti freskų Aukštutinėje Šv. Pranciškaus bazilikoje Asyžiuje ir pats paveikė Džotą, o ne atvirkščiai.
Darbų galerija
-
„Pristatymas šventykloje“,
mozaika Santa Maria in Trastevere bažnyčioje
-
„Karalių nusilenkimas“,
mozaika Santa Maria in Trastevere bažnyčioje
-
„Madona su Kūdikiu ir šventaisiais“,
freska Santa Maria in Aracoeli bažnyčioje
-
„Paskutinis Teismas“,
freska Santa Cecilia in Trastevere bažnyčioje
Nuorodos
