Petras Mikolainis

Petras Mikolainis
Gimė	1868 m. gegužės 26 d. Čižiškiai, Vilkaviškio apskritis
Mirė	1934 m. sausio 8 d. (65 metai) Bruklinas
Veikla	žurnalistas, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys

Petras Mikolainis (1868 m. gegužės 26 d. Čižiškiuose, Vilkaviškio apskritis – 1934 m. sausio 8 d. Brukline, palaidotas Niujorko kapinėse Bronkse) – žurnalistas, leidėjas, kritikas, publicistas, knygnešys.

Biografija

Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė tėvas Martynas. Lankė Vištyčio valdinę pradinę mokyklą.

Tėvo paskatintas lietuvišką spaudą savarankiškai pradėjo gabenti 1887 m. Buvo tvirtas, energingas, daug kartų sugebėjęs pabėgti nuo žandarų ar pasienio apsaugos. Martynas Jankus pasiūlė pernešti per sieną ir nusiųsti į Varšuvą 5 tūkst. “Varpo“ prospektų. Vėliau spaudą dažniausiai plukdydavo valtimi per Vištyčio ežerą. Bendravo su Vincu Kudirka, Suvalkijos knygnešiais – Adomu Grinevičiumi, Motiejumi Akeliu, Juozu Kancleriu ir kitais. Kunigas Adomas Grinevičius supažindino su inteligentais ir ūkininkais, kuriems Petras Mikolainis pristatydavo lietuviškos spaudos.

Siuntinėjo lietuvišką spaudą į Peterburgą, Jelgavą, Rygą ir kitus miestus. Turėjo nemažai talkininkų (A. Zigmantaitė, E. Geležiūnienė, A. Šukvietis, J. Barkauskas ir kiti). Buvo pasivadinąs Petru Makalojumi. 1900 m. pasitraukęs į Mažąją Lietuvą, apsigyveno Ragainėje, vėliau persikėlė į Tilžę. 1891 m. pavyko gauti pasą Motiejaus Noveskio pavarde. Įsidarbino pas spaustuvininką J. Šionkę, jam iš Lietuvos parūpindavo rankraščių. 1893 m. Tilžėje įsteigė lietuviškos spaudos sandėlį – parduotuvę. Buvo kartu ir prekybininkas, ir leidėjas. Čia gaudavo spaudos iš Lietuvos atvykstantys knygnešiai. Organizavo lietuviškos spaudos gabenimą į Lietuvą, nuveždavo ir pats, naudodamasis E. Jagomasto, J. Voskos, M. Jankaus pasais. 1894–1895 m. buvo “Varpo“ ir kitų varpininkų leidinių atsakingasis leidėjas. 1895 m. pateko vokiečių policijos nemalonėn ir buvo priverstas išvykti iš Prūsijos.

1896 m. apsigyveno JAV. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, dirbo “Vienybės lietuvninkų“ redakcijoje, 1897–1903 m. jį redagavo. Prisidėjo prie Vinco Kudirkos „Raštų“ (1909 m.) leidimo, dar jam gyvam esant suspėjo išleisti poezijos rinkinį, pasakėčias, natas. 1901 m., gavęs JAV pilietybę, grįžo į Tilžę. Vėl bandė įsteigti knygų sandėlį ir parduotuvę, tačiau policija nedavė leidimo ir privertė išvykti iš Vokietijos. 1902 m. grįžo į JAV. 1903-1913 m. buvo imigracijos inspektorius ir vertėjas. ^[1] Įsitraukė į lietuvių draugijų veiklą, dirbo redakcijose, leidyklose. Rašė vadovėlius, mokslo populiarinimo knygeles, lietuviškų knygų katalogus.

Po spaudos draudimo panaikinimo bendradarbiavo Lietuvoje leidžiamuose laikraščiuose „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“. 1913–1915 m. dirbo „Vienybės lietuvninkų“ administratoriumi.

Atmintinos vietos ir paminklai

Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 328 psl.