| Pavelas Bogdanovičius
|
![]()
|
| Gimė
|
1946 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
|
| Mirė
|
2017 m. rugpjūčio 10 d. (70 metų)
Klaipėda
|
| Gyven. vieta
|
Lietuva Vilnius
|
| Sutuoktinis (-ė)
|
Marija Juodkazytė - Bogdanovičienė (susituokė 1969 m.)
|
| Vaikai
|
Elena (g. 1972 m.), Valentinas (g. 1981 m.)
|
|
|
| Sritis
|
Atomo fizika, spektroskopija
|
| Organizacijos
|
Fizikos ir matematikos institutas
Fizikos institutas
Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
|
|
|
| Alma mater
|
Vilniaus universitetas
|
| Doktorant. vadovas
|
Adolfas Jucys
|
|
|
| Žymūs apdovanojimai
|
|
Lietuvos mokslo premija
(2013)
Lietuvos mokslų akademijos vardinė
Adolfo Jucio premija (2004)
|
Pavelas Bogdanovičius (1946 m. rugsėjo 12 d. Vilnius – 2017 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėda) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.
Biografija
1958 – 1964 m. mokėsi Vilniaus 8-ojoje vidurinėje mokykloje. Dalyvavo matematikos ir fizikos olimpiadose, buvo jų prizininkas. Vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Studijuodamas pradėjo mokslinį darbą prof. Adolfo Jucio vadovaujamoje grupėje. VU baigė 1969 m. su pagyrimu. Buvo paskirtas dirbti į Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutą, 1970 m. įstojo į aspirantūrą (mokslinis vadovas prof. Adolfas Jucys) [1]. 1973 m. Vilniaus universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar mokslų daktaro) disertaciją „Įprastinio ir apibendrinto Hartrio ir Foko metodo taikymo klausimu“ [2]. Po to aktyviai dirbo plėtodamas atomo banginių funkcijų teoriją, ją realizavo universaliose programose ir taikė aukšto tikslumo spektrų charakteristikoms gauti, eksperimentiniams spektrams interpretuoti. Tie rezultatai buvo apibendrinti habilituoto daktaro disertacijoje „Atomų skaičiavimo metodų išvystymas, matematinės įrangos sukūrimas ir jų taikymas atomų ir jonų diskretinių būsenų spektroskopinėms charakteristikoms tirti“, kurią 1989 m. apgynė TSRS MA Spektroskopijos institute. 1968–1977 m. dirbo Fizikos ir matematikos, 1977–1990 m. Fizikos, 1990–2017 m. Teorinės fizikos ir astronomijos institute [3] vyresniuoju moksliniu bendradarbiu (1975–1990), vadovaujančiu mokslo darbuotoju (1990–1992), vyriausiuoju mokslo darbuotoju (1992–2017), vadovavo grupei. Buvo Lietuvos fizikų draugijos ir Lietuvos astronomų sąjungos narys, Lietuvos fizikų draugijos valdybos narys, Tarptautinės astronomų sąjungos narys.
Mokslinė veikla
Išplėtojo transformuotųjų radialiųjų orbitalių metodą, pasiūlė pataisinių konfigūracijų atrankos būdą, dalinio matricų diagonalizavimo algoritmus ir tuo remdamasis realizavo efektyvų konfigūracijų superpozicijos metodą. Jis pasiūlė kvazireliatyvistines Hartrio ir Foko lygtis, suderinamas su Breito ir Paulio artiniu. Tuo remiantis, buvo sukurtas universalių programų kompleksas, kurį jis ir jo bendradarbiai taikė šuolių tikimybėms ir gyvavimo trukmėms teoriškai tirti, astrofizikai svarbių daugiakrūvių jonų spektrinėms charakteristikoms nagrinėti. Dirbo mokslinį darbą Lavalio (Kanada) ir Lundo (Švedija) universitetuose. Dalyvavo vienuolikoje mokslo projektų, tarp jų – visuotinės dotacijos projektuose „Atominių duomenų bazės astrofizikinei, technologinei ir laboratorinei plazmai modeliuoti sukūrimas ir pildymas“ ir „Volframo jonų plazmos spektrų tyrimas“. Daugelio elementų atomų teoriniai duomenys leido sukurti atominių parametrų duomenų bazę ADAMANT, kuri naudojama aukštos temperatūros (termobranduolinės ir astrofizikinės) ir žemos temperatūros (planetiniai ūkai ir spektroskopinė diagnostika) plazmai modeliuoti. Mokslo rezultatai paskelbti 155 straipsniuose, tarp jų 64 straipsniuose, kurie įtraukti į tarptautinę duomenų bazę Web of Science. Dauguma darbų atlikta bendradarbiaujant su JAV, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Kanados, Švedijos ir kitų šalių mokslininkais. Vadovavo 7 mokslų daktaro disertacijų rengimui, nors ne visų jų buvo oficialus vadovas.
Pedagoginė veikla
Daugelį metų labai aktyviai prisidėjo prie fizikai gabių moksleivių ugdymo. Buvo vienas iš jaunųjų fizikų olimpiadų Lietuvoje organizatorių, sudarydavo joms užduotis; vėliau kartu su bendraautoriais parengė „Olimpiadinį fizikos uždavinyną“. 1993–2015 m. su pertraukomis ruošė Tarptautinei fizikos olimpiadai Lietuvos komandą, buvo jos vadovas [4]. 1994–2003 m. dėstė kvantinę mechaniką Vilniaus pedagoginiame universitete; profesorius (1999) .
Įvertinimas
- 2004 m. – Lietuvos mokslų akademijos vardinė Adolfo Jucio premija už darbų ciklą „Šiuolaikinės daugiaelektronių atomų teorijos plėtojimas ir taikymas (1993–2004 m.)“ (kartu su bendradarbiais)[5].
- 2013 m. – Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai (1998–2012)“ (kartu su Gediminu Gaigalu ir Alicija Kupliauskiene)[6].
- 2001, 2002 ir 2004–2015 m. Lietuvos Respublikos Prezidento garbės raštai už sėkmingą vadovavimą Lietuvos komandai Tarptautinėje fizikos olimpiadoje[7].
Bibliografija
Šaltiniai
