Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) – už Lietuvos ribų gyvenantį lietuvių ir lietuvių kilmės jaunimą vienijanti organizacija.
Istorija
PLJS buvo įsteigta Įsteigta 1972 m.[1]Kento Universitete (Ohajas, JAV) per II Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresą vykusias studijų dienas (delegatų suvažiavimą). Pirmuoju PLJS pirmininku išrinktas Antanas Saulaitis, atsižvelgiant į tai, kad buvo suplanuota, jog III Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas vyks Pietų Amerikoje (Urugvajus, Argentina ir Brazilija).
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, PLJS kartu su kitomis Lietuvos išeivijos organizacijomis aktyviai dirbo skleidžiant žinias apie Lietuvą ir neteisėtą jos okupaciją. Rašė peticijas ir kreipimus, kartu organizavo mitingus, siekiant nepripažinti Lietuvos okupacijos.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, į PLJS veiklą aktyviai pradėjo įsijungti ir Lietuvoje gimęs jaunimas, norintis puoselėti lietuvišką tapatybę gyvenant ne Lietuvoje.
Struktūra
PLJS struktūra
PLJS yra skėtinė jaunimo organizacija, kurios nariai teisiškai savarankiškos kraštų lietuvių jaunimo sąjungas (LJS), veikiančios skirtinguose pasaulio kraštuose (pvz., Jungtinėje Karalystėje - JKLJS, Lenkijoje – LLJS, Australijoje - ALJS, Vokietijoje – VLJS, Argentinoje - ALJS). Kraštuose, kur nėra jaunimo sąjungų, veikia atskiri (neformalūs) kraštų jaunimo židinai/grupės, kurie taip pat gali dalyvauti PLJS veikloje.
Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas
XVII Pasaulio lietuvių jaunimo Kongreso dalyviai stovykloje Neringa (Vermontas, JAV)
Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas (PLJK) šaukiamas kas 2-3 metus vis kitame krašte, kur yra kraštų lietuvių jaunimo sąjungos. Kongresą sudaro PLJS delegatų suvažiavimas ir kultūrinė-pramoginė dalis. Suvažiavimas yra aukščiausias PLJS valdymo organas, kurio metu primamos rezoliucijos ir nutarimai, kurie nustato gaires PLJS veiklos strategijai iki kito Kongreso.
Anksčiau įvykę Kongresai
XVII JAV / Kanada, 2023
XVI Lenkija (virtualiai), 2021
XV Suomija, 2017
XIV Jungtinė Karalystė / Lietuva, 2013
XIII Argentina / Urugvajus / Brazilija, 2010
XII Kanada, 2006
XI Lenkija / Vokietija, 2003
X Australija, 2000
IX JAV, 1997
VIII Lietuva / Didžioji Britanija, 1994
VII Argentina / Urugvajus / Brazilija, 1991-1992
VI Australija, 1987-1988
V JAV / Kanada, 1983
IV Didžioji Britanija / Vakarų Vokietija, 1979
III Argentina / Urugvajus / Brazilija, 1975-1976
II JAV / Kanada, 1972
I JAV, 1966
Valdyba
PLJS valdybą sudaro pirmininkas, vicepirmininkas, sekretorius, iždininkas bei trys kiti valdybos nariai. Pirmininkas, sekretorius ir iždininkas renkami tiesiogiai, o likę Valdybos nariai renkami bendrai (kartu) ir pasiskirsto funkcijomis tarpusavio sutarimu. Valdybos kadencija tęsiasi iki kito Kongreso.
Valdyba įgyvendina PLJS tikslus, nutarimus ir strategiją; planuoja, organizuoja ir skatina pasaulio lietuvių jaunimo, konsultuoja kraštų lietuvių jaunimo sąjungas; koordinuoja ir prižiūri PLJS programų ir projektų įgyvendinimą; tvarko PLJS lėšas ir rūpinasi tikslingu jų panaudojimu; atstovauja PLJS; teikia informaciją apie PLJS veiklas Kraštų sąjungoms
Kontrolės komisija
PLJS audito organas. Valdyba kasmet teikia kontrolės komisijai veiklos ir finansines ataskaitas vertinimui bei konsultuoja valdybą įvairiais einamaisias klausimais.
Veikla
PLJS vykdo veiklą keturiose strateginėse srityse[2]:
