Paragvajinė lapė arba pampinė lapė (lot. Lycalopex gymnocercus, isp. zorro de las Pampas, zorro gris pampeano, aguarachay, port. graxaim-do-campo, gvar. aguara cha'ĩ, jaguaranitanga, jaguara) – šuninių šeimos plėšrusis žinduolis, paplitęs Pietų Amerikoje, daugiausia pampų ir Gran Čako savanų plotuose: rytų Bolivijoje, vakarų Paragvajuje, šiaurės–šiaurės rytų Argentinoje, pietų Brazilijoje ir visame Urugvajuje.
Kūnas 51–80 cm ilgio, sveria 2,4–8 kg. Spalva pilka – viršuje tamsesnė, papilvėje šviesesnė. Snukis ir panasrė juodi (tuo skiriasi nuo andinės lapės). Arealo šiaurinėje dalyje gyvenančios paragvajinės lapės ryškesnių spalvų, nei gyvenančios pietuose.
Gyvena pampų žolynuose, aukštumose, viržynuose, kalnagūbriuose, dykynėse. Laikosi daugiausia atviruose, aukšta žole apaugusiuose plotuose, kalnagūbriuose, bei paupių sąžalynuose.
Paragvajinės lapės gyvena pavieniui, bet per rują sudaro monogamines poras. Nėštumas trunka 55–60 dienų. Jauniklius prižiūri abu tėvai. Jaunikliai gimsta beveik juodi, o bręstant kailis blunka.
Gyvūnas visaėdis, bet daugiausia ėda mėsą (ypač graužikus, kiškius, triušius, paukščius, rečiau varles, driežus), taip pat – vaisius, cukranendrių stiebus. Prie gyvenviečių medžioja vištas, ėriukus. Veikliausia naktį, bet atokesnėse vietose galima pamatyti ir dieną. Paragvajinė lapė užpulta dedasi esanti negyva.
Nuorodos
_3.png)
.jpg)
