Orisos valstija iš dalies sutampa su istoriniu – kultūriniu Pietų Azijos subregionu. Jis yra apgyvendintas orijų tautos. Orisa – naujas jo pavadinimas, atsiradęs Britų Indijos laikais. Senovėje šis regionas buvo vadinamas Kalinga, o vėliau – Utkal, Udra/Odra. Iš pastarojo pavadinimo kilo vietos tautos pavadinimas orijai, kuris vėliau dėl anglų kalbos įtakos virto Orisa.
Orisa. Vandenyno pakrantėDžaganatho šventykla Purio mieste
Orisos (Kalingos) regionas nuo seno turėjo nepriklausomą istoriją ir garsėjo vietos žmonių nepriklausomybės troškimu.
Kalingos valstybė pirmą kartą paminėta VI a. pr. m. e. Ji minima kaip nepaliesta vedų kultūros šalis. Vietiniai gyventojai puoselėjo savitą religiją ir kultūrą. Tai buvo paskutinė karalystė, kurią prie savo imperijos prijungė Maurjų imperatorius Ašoka. Tas prijungimas pareikalavo daugybės karų ir aukų.
Yrant Maurjų imperijai III a. pr. m. e. pabaigoje, Kalinga atsiskyrė viena pirmųjų, čia į valdžią atėjus Mahamegavahanų dinastijai, kurios žymiausias valdovas Kharavela sukūrė tikrą imperiją, pasiekdamas ir Tamilakamą.
Kalingai nuo ankstyvų laikų buvo jūrinė tauta, daug keliavę. Jų dėka indijos kultūra sklido į Pietryčių Aziją, tokiu būdu formuojantis Indosferai.
Apie VI a. Kalinga nusilpo. Kurį laiką ji priklausė Harša imperijai, o vėliau Orisos teritorija suskilo, čia susiformuojant daug smulkių valstybių. Čia valdė daugybė dinastijų.
795 m. karalius Jajatis suvienijo Kalingą, Košalą ir Utkalą į vientisą imperiją. Vėliau Kalingą valdė Rytų Čalukjai iš Andhros, vėliau – Rytų Gangai (1076–1435). Pastarųjų valstymo metais ypač suklestėjo savita Orisos kultūra ir architektūros stilius.