Olyvos taika

Olyvos taikos tekstas

Kambarys Olyvos vienuolyne, kuriame buvo pasirašyta sutartis

Olyvos taika (taip pat: Olyvos sutartis) – taikos sutartis, sudaryta 1660 m. gegužės 3 d. tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I, Brandenburgo kurfiursto ir Prūsijos kunigaikščio Frydricho Vilhelmo, Švedijos karaliaus Karolio XI ir Abiejų Tautų respublikos karaliaus Jono Kazimiero Vazos Olyvoje, netoli Gdansko Lenkijoje.

Šia sutartimi karalius Jonas Kazimieras atsisakė savo pretenzijų į Švedijos sostą, kurį 1599 m. prarado jo tėvas Zigmantas Vaza. Taip pat jis pripažino Švedijos valdžią Livonijoje ir Rygoje bei Hohencolernams priklausiusios Prūsijos hercogystės suverenitetą. Pomerelija atiteko ATR. Švedija sutiko grąžinti Lietuvai-Lenkijai Latgalą. Tai, kad Švedijai buvo pripažinta jos užimta Livonijos dalis, tik patvirtino jau susiklosčiusį status quo Baltijos jūros regione.^[1][2][3]

Daugiausia tarpininkaujant Prancūzijai sudaryta sutartis užbaigė dar Zigmanto Vazos laikais prasidėjusį konfliktą, kuris perėjo į keletą Švedijos – Abiejų Tautų Respublikos karų (1598–1599, 1600–1629 ir 1655–1660).

Olyvos sutartis ir tais pačiais metais sudaryta Kopenhagos taika buvo Švedijos, kaip didžiosios valstybės klestėjimo aukščiausias taškas.

Išnašos

1. Olyvos taika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
2. The Columbia encyclopedia (6th leid.). New York: Columbia University Press. 2000. ISBN 0-7876-5015-3. OCLC 43599122.
3. Peace of Oliva (www.encyclopedia.com)