Olimpo kalnai (angl. Olympic Mountains) – kalnų masyvas šiaurės vakarinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje, Vašingtono valstijoje, Olimpo pusiasalyje. Priklauso Ramiojo vandenyno pakrantės kalnagūbriams. Keletas šio kalnų masyvo kalnų yra aukštesni nei 2100 m virš jūros lygio, pvz.: Andersono, Apgaulingasis, Olimpo. Pastarojo kalno aukštis – 2430 m, jis yra aukščiausias šiame kalnų masyve. Olimpo kalnuose yra daugiau nei 60 ledynų. Didžioji kalnų masyvo dalis patenka į Olimpo nacionalinį parką bei Olimpo nacionalinį mišką.[1]
Dėl vietovėje vyraujančių vakarinių vėjų nuo Ramiojo vandenyno, vakariniuose kalnų šlaituose iškrinta daug kritulių (vietomis daugiau nei 4 000 mm). Todėl ten auga vaizdingi drėgnieji miškai, kuriuose dominuoja didžiosios pocūgės, sitkinės eglės, didžiosios tulos, stambialapiai klevai bei kaliforninės cūgos. Kai kurie medžiai išauga iki 90 m aukščio ir daugiau nei 2 metrų skersmens. Rytiniai kalnų masyvo šlaitai kritulių gauna daug mažiau ir yra rečiau apaugę miškais. Kadangi šie kalnai yra pakankamai izoliuoti, juose yra endeminių augalų bei gyvūnų rūšių, kaip, pavyzdžiui, olimpinių našlaičių (Viola flettii) ir olimpinių švilpikų (Marmota olympus).[1]
Olimpo kalnai formuotis pradėjo prieš 35 mln. metų, kai Chuano de Fukos tektoninė plokštė susidūrė ir slinko po Šiaurės Amerikos plokšte (vyko subdukcija). Paviršiuje kaupėsi didžiuliai kiekiai uolienų. Laikui bėgant vandens tėkmės bei ledynai keitė uolienų formą, sudarant slėnius, ežerus bei grublėtas viršukalnes.[1]
1774 m. kalnus aptiko ispanų keliautojas Chuanas Peresas. 1788 m. anglų keliautojas Džonas Mersas aukščiausią šio kalnų masyvo kalną Olimpą taip pavadino dėl jo panašumo į Olimpo kalną Graikijoje.[1]
-
-
Olimpo kalnas
-
Akmenų kalnas
-
Uragano kalnagūbris
-
Abėcėlės kalnagūbris
-
Olimpo kalnai
Šaltiniai
