Olauso Magnuso medžio raižinys „Stabmeldžiai lietuviai“
20 metų išvyko mokytis į Vokietiją. Studijavo teologiją, istoriją. Po studijų tapo katalikų kunigu. Dirbo Švedijos diplomatinėje tarnyboje. Švedijos karaliaus Gustavo I Vazos pavedimu, keliavo po Europos valstybes. Švedijai pereinant į reformaciją, O. Magnusas persikėlė gyventi į Dancigą, vėliau į Italiją. Jo turtas Švedijoje buvo konfiskuotas.
1544 m. buvo nominaliai paskirtas Upsalos arkivyskupu. Šiuo statusu dalyvavo 1545 m. vykusiame Tridento susirinkime. Nuo 1550 m. iki mirties gyveno Romoje. 1555 m. Romoje išleido fundamentalų veikalą „Šiaurės tautų istorija“ (Historia de Gentibus Septentrionalibus). Knygoje aprašyti ir lietuvių papročiai, kultūra, buitis.[1]
