Naujojo Toledo gubernatorystė (isp. Gobernación de Nueva Toledo) – kolonijinė Ispanijos karalystės valda Pietų Amerikoje. Įkurta 1534 m. Ispanijos karaliaus Karolio V nurodymu.
Šiaurėje gubernatorystė ribojosi su Naująja Kastilija (riba ėjo per Kuską, Piską), pietuose – su Naująja Andalūzija (riba ėjo iki Taltalio miesto). Rytuose 46º37' v. ilgumos dienovidinis skyrė nuo Portugalijos valdų. Oficialiai gubernija apėmė dideles teritorijas dabartinėje Bolivijoje, vakarų Brazilijoje, šiaurės Argentinoje ir Paragvajų, tačiau iš tiesų kontroliavo tik vakarines teritorijas Anduose.
Jos pirmuoju gubernatoriumi tapo Diegas de Almagras. 1535 m. jis surengė kelionę į pietus, bet ten pasiekęs dykumas ir sutikęs aršų indėnų pasipriešinimą grįžo į Peru. Jis 1537 m. užėmė Kuską (iš Naujosios Kastilijos) ir Abankajaus mūšyje nugalėjo Ernando ir Gonsalo Pisarų kariuomenę. 1538 m. Las Salinaso mūšyje vėl susigrūmė abiejų gubernatorysčių pajėgos, tačiau šįkart Almagras buvo nugalėtas ir nuteistas myriop. Fransiskas Pisaras gubernatoriumi paskyrė Pedrą Valdiviją. Paskutiniuoju gubernatoriumi buvo Diego de Almagro sūnus Diegas de Almagras el Mosas.
1542 m. gubernatorystė prijungta prie naujai sukurtos Peru vicekaralystės. Jos pagrindu 1559 m. suformuota Čarkaso karališkoji audiencija.
.png)
